Vitebsko vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vitebsko vaivadija
brus. Віцебскае ваяводства
lot. Palatinatus Vitebsciensis
Alex K Grundwald flags 1410-03.svg
 
Alex K Grundwald flags 1410-03.svg
1503 – 1793 Romanov Flag.svg
POL województwo połockie IRP COA.svg
Vitebsk Voivodeship within Lithuania in the 17th century.png
Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)
Valstybė: Abiejų Tautų Respublika
Provincija: LDK
Administracinis centras: Vitebskas
Pavietai: 2 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Vaivada: Vitebsko vaivada
Plotas: 24 600 km² ({{{plotasmetai}}})

Vitebsko vaivadija (brus. Віцебскае ваяводства (Viciebskaje vajavodztva), lot. Palatinatus Vitebsciensis) – nuo 1503 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 15691793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Nuo 1772 m. egzistavo tik nominaliai.

Sostinė Vitebskas, plotas 24 600 km². Vaivadijos herbas – rudas Vytis baltame lauke.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje

Vitebskas iki XII a. priklausė Polocko kunigaikštystei, vėliau buvo savarankiška kunigaikštystė, o nuo XIII a. žemes pradėjo valdyti Lietuvos kunigaikščiai. 1325 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, vedęs Vitebsko kunigaikštytę Oną, galutinai prijungė Vitebsko žemes prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir jos buvo valdomos Didžiojo kunigaikščio paskirtų vietininkų (taip suformuota Vitebsko seniūnija). 1503 m. Aleksandras Jogailaitis įsteigė Vitebsko vaivadiją. Formuojant į ją be Vitebsko seniūnijos įjungta nemaža dalis Vilniaus vaivadijos žemių, taip pat Ezerščio ir Usviatų miesteliai bei Drucko kunigaikštystė.

1667 m. Rusijai užėmus Smolenską, prie vaivadijos prijungta Oršos žemė. Po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. Vitebsko vaivadijos teritorija, išskyrus Oršos žemę, atiteko Rusijai. Tačiau į Lietuvą pasitraukę vaivadijos pareigūnai toliau vykdė savo funkcijas, dirbdami Minske. Bajorų seimeliai buvo renkami iki 1795 m. Vaivadijos bajorų svarbiausia giminė buvo Sapiegos, kurie nuolat turėjo absoliučią daugumą visuose renkamuose ir skiriamuose postuose.

Iš pradžių Vitebsko vaivadija dėl nedidelio gyventojų skaičiaus į pavietus padalyta nebuvo. Nuo 1566 m. dalinta į du pavietus: Vitebsko ir Oršos. Pagrindiniai miestai: Vitebskas, Orša. Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą vyko Vitebske.

Atstovavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vitebsko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Vitebsko vaivada ir Vitebsko kaštelionas. Krašto seimelis, posėdžiaudavęs Vitebske, rinkdavo du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Vaivada[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Vitebsko vaivada.

Pirmasis Vitebsko vaivada buvo Jonas Sapiega.

Vitebsko vaivadą skirdavo karalius, tačiau skirtingai nuo daugelio kitų vaivadijų, tik iš bajorų seimelio pasiūlytų kandidatų ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Vitebsko vaivada turėjo dvidešimt penktą pagal rangą pasauliečių poziciją.