Max Frisch

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Max Frisch

Max Frisch (Maksas Frišas, 1911 m. gegužės 15 d. Ciuriche, Šveicarija1991 m. balandžio 4 d.) – šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas.

Gimė architekto šeimoje Ciuriche (Šveicarija), kur ir praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Maksas Frišas apdovanotas įvairiomis premijomis, buvo daugelio universitetų garbės daktaras.

Gyvenimas ir kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Po abitūros studijavo germanistiką, tačiau netrukus mokslą nutraukė ir dirbo įvairiuose laikraščiuose žurnalistu. 1933 metais jis, kaip reporteris keletą mėnesių keliavo po Pietryčių Europą. Kelionės įspūdžius aprašė savo pirmajame romane "Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė". Nuo 1936 iki 1941 m. Frišas studijavo architektūrą. Studijų metu pradėjo rašyti dienoraštį, kurį rašė keletą dešimtmečių. Šis dienoraštis buvo labai svarbus visai jo kūrybai. Baigęs studijas, jis, 1942 m., laimėjo atvirojo baseino projekto konkursą ir tais pačiais metais atidarė savo biurą. Tuo pat metu rašė romaną "Sunkūs žmonės". Netrukus vedė Gertrūdą Konstanciją fon Mejenburg, su kuria susilaukė 3 vaikų. Penktojo dešimtmečio viduryje Frišas per kelias savaites sukūrė dvi pjeses. Ciuricho teatre buvo pastatytos ir kitos dramos.

Jo sukurtos pjesės Maksą Frišą kaip rašytoją padarė žinomu, tačiau iš tiesų jį išgarsino trys romanai: "Štileris", "Homo faber" ir "Tarkim, aš Gantenbeinas". 1955 m. Frišas uždarė savo architektų biurą ir visiškai atsidėjo rašymui. Pripažinimo teatre susilaukė pjesės "Bydermanas ir padegėjai" ir "Andora". Abi yra daugiausia kartų suvaidintos vokiškos, dvidešimtojo amžiaus pjesės. Maksas Frišas daug keliavo, aplankė Ispaniją, Meksiką, JAV, arabų šalis, o nuo 1960 iki 1965 metų daugiausia gyveno Romoje. Ten kurį laiką gyveno su Ingeborga Bachman, kol sutiko Marianą Olers, 1968 m. tapusia antrąja žmona. Abu meilės ryšiai atsispindėjo autobiografiniame apsakyme "Montaukas", manoma reikšmingiausiu jo vėlyvosios kūrybos darbu.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Romanai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1934 Jurg Reinhardt. Eine sommerliche Schicksalsfahrt (Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė)
  • 1943 Die Schwierigen oder J’adore ce qui me brûle (Sunkūs žmonės)
  • 1954 Stiller (Štileris)
  • 1957 Homo Faber
  • 1964 Mein Name sei Gantenbein (Tarkim, aš Gantenbainas)
  • 1968 Erinnerungen an Brecht
  • 1974 Dienstbüchlein
  • 1975 Montauk
  • 1978 Tryptichon. Drei szenische Bilder
  • 1979 Der Mensch erscheint im Holozän
  • 1982 Blaubart
  • 1971 Wilhelm Tell für die Schule

Pjesės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nun singen sie wieder (Dabar jie vėl dainuoja)(premjera įvyko 1945 m.)
  • 1958 Biedermann und die Brandstifter (Bydermanas ir padegėjai)
  • 1961 Andorra (Andora)
  • 1967 Biographie: Ein SPiel (Biografija: vaidinimas)

Dramos[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1946 Santa Cruz (Santa Kruzas)
  • 1946 Die chinesische Mauer (Kinų siena)
  • 1949 Als der Krieg zu Ende war (Kai baigėsi karas)
  • 1951 Graf Öderland (Grafas Ėderlandas)
  • 1953 Don Juan oder Die Liebe zur Geometrie (Don Žuanas arba Mailė geometrijai)



Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose


Commons-logo.svg Vikiteka: Max Frisch – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka