Retija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Retija
lot. RAETIA
Blank.png
40 – III a. Blank.png
 
Blank.png
REmpire-Raetia.png
Valstybė: Romos imperijos vėliava Romos imperija
Diecezija (nuo IV a.): Ilyrijos diecezija
Administracinis centras: Augusta Vindelicorum
Sveicarija-orn.png
Šveicarijos istorija
Šveicarijos priešistorė
Keltai
Romos imperija (Helvetija, Retija)
Burgundų karalystės
Frankų imperija (Aukšt. Burgundija)
Šventoji Romos Imperija
Senoji konfederacija
Aštuoni kantonai > Trylika kantonų
Reformacija Šveicarijoje
Ancien Régime (16481798)
Napoleono era (17981847)
Federacinė valstybė (18481914)
Pasaulinių karų metais
Šiuolaikinė istorija

Retija (lot. Raetia, senuose rankraščiuose Rhaetia) buvo Romos provincija, kurios vakaruose buvo helvetų kraštas (Aukštutinė Germanija), rytuose Norikas, šiaurėje – Vindelicija, pietuose – Cizalpinė Galija. Šiaurinė Retija buvo Germanų pasienio (lot. Limes Germanicus) dalis, nusitęsianti 166 km pagal Dunojų. Retija buvo sujungta su Italija per Alpių Resijos perėją ir Via Claudia Augusta.

Dabar tai rytinė ir centrinė Šveicarija, (priklauso Reino aukštupis ir Konstancos ežeras), pietinė Bavarija, vakarinė Austrija (Dunojaus aukštupis, Forarlbergas, didžioji Tirolio dalis) ir dalis Lombardijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mažai žinoma apie retų kilmę ir istorija, nors jie raštuose minimi kaip galingiausia ir karingiausia Alpių gentis. Titas Livijus aiškiai teigia, kad jie buvo etruskų kilmės. Junianas Justinas ir Plinijus Vyresnysis pranešė tradicija, kad jie buvo dalis žmonių, įsikūrusių Po lygumoje ir buvo galų išvyti į kalnus. Tada jie pasivadino „retais“ lyderio Reto garbei. Žymiai priimtinesnė žodžio kilmė yra iš keltų žodžio rait (kalnų šalis). Net jei retai buvo etruskų kilmės, tuo laiku, kai Retija buvo žinoma romėnams, ji priklausė galų gentims ir taip asimiliavo vietinius gyventojus, kad vėlesnių laikų retus galima laikyti galais, nors tarp jų buvo įsikūrusios ne galų gentys (lepontijai, euganėjai).

Tarp dabartinių vakarinės Austrijos (Retijos regionas) gyventojų dažnai paplitus Y chromosomos haplogrupupė G, kurios santykinai daugiau aptinkama senovėje etruskų gyvenamose srityse.

Retus pirmąkart (bet atsitiktinai) pamini Polibijus ir apie juos mažai buvo girdėti iki Romos respublikos pabaigos. Bet neabejojama, kad jie buvo nepriklausomi, kol Tiberijus ir Drusas juos pavergė 15 m.

Iš pradžių Retija buvo atskira provincija, bet I a. pabaigoje prie jos buvo prijungta Vindelicija. Tad Tacitas galėjo kalbėti apie Augusta Vindelicorum (Augsburgas) kaip apie „Retijos provincijos koloniją“. Visa provincija, įskaitant Vindeliciją, iš pradžių buvo valdoma karinio prefekto, po to ją valdė prokuratorius. Retijoje nestovėjo nuolatinė armija ir ji pasitikėjo vietinių karių apsauga iki II a. Markui Aurelijui valdant Retijai vadovavo Legio III Italica, įsikūrusio Castra Regina (Regensburgas) 179 m., vadas.

Diokletiano laikais Retija buvo vicarius Italiae vyskupijos dalis ir buvo padalinta į Pirmąją Retiją (lot. Raetia prima) ir Antrąją Retiją (lot. Raetia secunda), arba Vindeliciją. Riba tarp jų nėra aiški.

Per paskutinius Vakarų Romos imperijos metus Retija buvo apleista, bet ją užėmus ostgotams ir valdant Teodorikui Didžiajam, ji iš dalies suklestėjo.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Šalis labai kalnuota ir jos gyventojai, kai neplėšikaudavo, versdavosi gyvulininkyste ir medienos kirtimu, retai užsiimdami žemdirbyste. Tačiau kai kurie slėniai buvo derlingi, ir juose buvo auginami javai ir vynmedžiai, kurių vynas vėliau buvo laikomas lygiaverčiu Italijos vynui. Augustas mėgo Retijos vyną labiau už kitus. Buvo gan svarbi prekyba derva, medum, vašku ir sūriu.