Vilpišys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Felis silvestris
Europinis vilpišys (Felis silvestris silvestris)
Europinis vilpišys (Felis silvestris silvestris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Katiniai
(Wikispecies-logo.svg Felidae)
Pošeimis: Mažosios katės
(Wikispecies-logo.svg Felinae)
Gentis: Felis
(Wikispecies-logo.svg Felis)
Rūšis: Vilpišys
(Wikispecies-logo.svg Felis silvestris)
Binomas
Felis silvestris
Schreber, 1777
Wiki-Felis sylvestris.png
Vilpišio penkių porūšių paplitmo arealas
(remiantis DNR studijų padaryta analize)

Vilpišys, arba miškinė katė (lot. Felis silvestris, angl. Wild Cat, vok. Wildkatze, pranc. Chat sauvage, latv. Meža kaķis) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis.

Europinis vilpišys (Felis silvestris silvestris)
Europinis vilpišys (Felis silvestris silvestris) (Bavarija)

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vilpišiai paplitę Europoje (Vokietijoje, Slovakijoje, Lenkijoje), Azijoje (Mažojoje Azijoje, Vidurinėje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Mongolijoje), Afrikoje.

Vilpišiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Praeityje europiniai vilpišiai (Felis silvestris silvestris) gyveno ir Lietuvoje, bet XIX amžiuje išnyko. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo, maždaug 1980 metais, per medžiotojus, Lietuvos mokslų akademijos zoologijos ir parazitologijos instituto mokslininkus pasiekdavo pasakojimai, kad kažkur buvo pastebėti vilpišiai, nors šie pasakojimai nebuvo nei paneigti, nei ir patvirtinti. Nuvykę mokslininkai į vietas, kur neva medžiotojų buvo stebėti vilpišiai, jų nesutikdavo.

Gyvenama aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Europinės vilpišių populiacijos gyventi pasirenka miškingas vietas, ypač brandžius miškus, tačiau kai kurie kiti porūšiai gerai prisitaikė išgyventi ir savanose, stepės tipo vietovėse.

Gyvenimo būdas[taisyti | redaguoti kodą]

Gerai laipioja medžiais. Plėšrūnas medžioja graužikus, paukščius ir kitus smulkius žinduolius, kuriuos sugeba įveikti. Nėštumas trunka 63-68 dienas. Balandžio-birželio mėnesiais gimsta 2-6, įprastai 2-4, l.retai 8 jaunikliai. Patelės subręsta 12 mėnesių, patinai – tik trečiaisiais gyvenimo metais.

Europinis vilpišys (Felis silvestris silvestris)

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Vilpišio patinai šiek tiek stambesni už pateles, jų kūno ilgis apie 60,9 cm arba matuojant su uodega - 83-97 cm, uodega 23-40 cm, vidutiniškai 31,8 cm, aukštis ties gogu apie 37,6 cm, svoris įprastai 5-8 kg, maksimalus - 9,5 kg.

Vilpišio patelės šiek tiek smulkesnės už patinėlius, jų kūno ilgis apie 56,8 cm, arba matuojant su uodega - 73-94 cm, uodega vidutiniškai 30,3 cm, aukštis ties gogu apie 35 cm, svoris 2,3-4,9 kg, maksimalus iki 7,1 kg.

Vilpišių kailis rusvai pilkas, kūno šonuose ir ant uodegos tamsūs skersiniai dryžiai.

Porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl vilpišio porūšių skaičiaus nėra vieningos nuomonės, o žemiau pateikti penki jo porūšiai:

Kiti duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2012 metais Škotijos laukinių kačių bendrijos (SWA) atliktą apskaitą, tarp Škotijoje laisvėje gyvenančių miškinių kačių aptiktos tik 35 genetiškai grynakraujės [1].

Iš šios plėšrūnų rūšies kilo naminė katė (Felis silvestris catus), kuri yra vilpišio porūšis.

Artimiausias vilpišio giminaitis katinių šeimoje – smėlyninė katė, dar vadinama margarita. Vilpyšiai gyvena iki 15-20 metų.

Nykimo priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Vilpišių pagrindinės nykimo priežastys yra lengvas kryžminimasis su namine kate bei miškuose senų, stambių medžių kirtimai.

Taip pat skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [1] British Big Cats: Scottish Wildcat 'Could Be Made Extinct At Any Moment'

Informacijos šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vilpišys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Lietuviški vardynai ir sąrašai
Lietuvos raudonoji knyga

Vardynai: Augalų (Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas) | Grybų | Paukščių | Žuvų
Sąrašai: Lietuvos žuvys | Lietuvos varliagyviai | Lietuvos ropliai | Lietuvos paukščiai | Lietuvos žvirbliniai paukščiai | Lietuvos žinduoliai | Lietuvos šikšnosparniai
Lietuvos dieniniai drugiai | Lietuvos žirgeliai | Lietuvos tiesiasparniai | Lietuvos kamanės
Lietuvos vabalai:
  auksavabaliai (Cetonidae) | blizgiavabaliai (Buprestidae) | lapgraužiai (Chrysomelidae) | sprakšiai (Elateridae) | ūsuočiai (Cerambycidae) | maitvabaliai (Silphidae)  
žygiai (Carabidae)
| juodvabaliai (Tenebrionidae)