Vo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vo
Vaud / Waadt / Vad
Vaud-coat of arms.svg
Kanton Waadt auf der Schweizer Karte.png
Valstybė: Šveicarijos vėliava Šveicarija
Administracinis centras: Lozana
Rajonų skaičius: 10
Gyventojų (3 pagal dydį): 672 039
Plotas: 3 212 km²
Tankumas (3 pagal dydį): 209 žm./km²
Tinklalapis: www.vd.ch
Commons-logo.svg Vikiteka: VoVikiteka

Vo (pranc. Vaud) – Šveicarijos kantonas, esantis šalies pietvakariuose. Kantono sostinė – Lozana. Vo kantonas yra vienas didžiausių Šveicarijoje – tiek pagal plotą (4), tiek pagal gyventojų skaičių (3).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalnai Vo kantone (Diabreletas)
Ženevos ežero pakrantė

Kantonas siekia Nešatelio ežerą, prie kurio ribojasi su Nešatelio kantonu, pietuose telkšo Ženevos ežeras, ten Vo ribojasi su Ženevos kantonu bei Valė kantonu. Kitoje Ženevos ežero pusėje – Prancūzija. Vakarinėje kantono pusėje taip pat pasienis su Prancūzija. Vakaruose Vo ribojasi su Fribūro bei Berno kantonais.

Pietryčių Vo kantono dalis yra kalnuota. Šie kalnai vadinami Vo Alpėmis (pranc. Alpes Vaudoises). Aukščiausia Vo viršūnė – Diabreletas (3210 m).

Kantono centre stūkso Šveicarijos plynaukštė, o šiaurės vakarinėje dalyje – Žuros kalnynas. Ten viršūnės siekia 1700 metrus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dar priešistoriniais laikais žmonės apsigyveno Vo kantono ežerų pakrantėse. Vėliau ten apsigyveno keltų helvetų gentis. 59 metais prieš Kristų, Cezario kariuomenė nukovė helvetus ir romėnai įsikūrė šiose apylinkėse. Romėnai įkūrė Vevė ir Lozanos miestus.

Apie IIIIV amžių teritoriją užpuolė alemanų gentys, o V amžiuje teritoriją užemė burgundai. Vėliau burgundus pakeitė frankai. 888 metais Vo prijungiama prie Karolingų imperijos.

1032 metais vokiečių Zaringenų dinastija nugalėjo burgundus. Jiems priklausė ir Savojos žemės. Kai Savojos jėgos išseko XV amžiuje, Vo žemes užemė Berno kariai. Žemės priimė Reformaciją. Berno valdžia nebuvo populiari, todėl prancūzų revoliucionieriai įsiveržė 1798 metais ir įkūrė Lemano respubliką. Respublika vėliau virto į Lemano kantoną, kuris 1803 metais prisijungė prie Šveicarijos Konfederacijos.

Šveicarijos kantonai Flag of Switzerland.svg
Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva