Šveicarijos konfederacijos prezidentas
| Šveicarijos konfederacijos prezidentas | |
.svg) .jpg) Viola Amerd – dabartinė Šveicarijos konfederacijos prezidentė | |
| Įkurta | 1848 m. lapkričio 21 d. |
|---|---|
| Tipas | Pirmininkaujantis narys |
| Rezidencija | Šveicarijos federaliniai rūmai, Bernas |
| Kadencija | Vieneri metai (negali būti iš karto perrinktas) |
| Pirmas ėjęs pareigas | Jonas Furrer |
| Atlyginimas | 454 581 CHF per metus[1] |
| Oficiali svetainė | Federalinė prezidentūra |
Šveicarijos konfederacijos prezidentas (-ė) (vok.: Bundespräsident(in), pranc.: Président(e) de la Confédération, it.: Presidente della Confederazione, ret.: President(a) da la Confederaziun) – pirmininkaujantis (-i) Šveicarijos Federalinės Tarybos, šalies vykdomosios valdžios institucijos, narys (-ė). Jis arba ji yra renkamas (-a) Federalinės asamblėjos, vieneriems metams. Konfederacijos prezidentas pirmininkauja Federalinės Tarybos susirinkimams ir įsipareigoja specialioms atstovaujamosioms pareigoms.
Prezidentas neturi daugiau galios negu kiti šeši Tarybos nariai ir toliau vadovauja jam priskirtam departamentui. Tradiciškai šias pareigas Tarybos nariai eina rotacijos tvarka pagal darbo stažą. Federalinės Tarybos viceprezidentas perima pirmininkavimą praėjus metams po jo kadencijos. Federalinės Tarybos narys, kuris eina konfederacijos prezidento pareigas nėra laikomas Šveicarijos valstybės vadovu – pilna Federalinė Taryba laikoma valstybės vadovų kolektyvu.[2]
Kompetencijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šveicarijos prezidentas nėra šalies valstybės vadovas, kaip kitose vokiškai kalbančiose valstybėse, pavyzdžiui, Austrijos ar Vokietijos prezidentai: pagal Šveicarijos federalinę konstituciją Federalinė Taryba yra kolektyvinis valstybės vadovas ir vyriausybės vadovas.[3] Kai Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai (taip gali nutikti, nes, viena vertus, leidžiama susilaikyti, kita vertus, Tarybos posėdis gali įvykti nedalyvaujant visiems nariams), jo ar jos balsas yra dvigubai vertingesnis.[4]
Prezidentas ne tik vadovauja savo departamentui, bet ir atlieka kai kurias reprezentacines pareigas, kurias kitose demokratinėse šalyse paprastai atlieka vienas valstybės vadovas. Pavyzdžiui, po įstojimo į Jungtines Tautas Šveicarijos prezidentai kartais sakė kalbas Generalinės Asamblėjos inauguracinėse sesijose kartu su kitais atvykusiais valstybių ir vyriausybių vadovais.[5][6] Tačiau, kadangi Šveicarija neturi vieno valstybės vadovo, šalyje nevyksta valstybiniai vizitai. Keliaudamas į užsienį prezidentas tai daro tik kaip savo departamento vadovas. Atvykstančius valstybių vadovus priima septyni Federalinės Tarybos nariai kartu, o ne konfederacijos prezidentas. Sutartys pasirašomos visos Tarybos vardu, o visi Federalinės Tarybos nariai pasirašo skiriamuosius raštus ir kitus panašaus pobūdžio dokumentus.
Rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prezidentas yra renkamas Federalinės asamblėjos iš Federalinės Tarybos narių vieneriems metams.[7][3][8]
XIX a. federalinio prezidento postas buvo suteikiamas ypač gerbiamiems Federalinės Tarybos nariams. Nepaisant to, keliems įtakingiems vyriausybės nariams kartais būdavo suteikiamas šis titulas. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vilhelmas Matiasas Nefas, kuris, nors Federalinės Tarybos nariu buvo 27 metus, prezidentu buvo tik kartą, 1853 m.
Nuo XX a. rinkimai paprastai neginčijami. Egzistuoja nerašyta taisyklė, kad prezidentu tampa tas Federalinės Tarybos narys, kuris ilgiausiai nebuvo prezidentu. Todėl kiekvienas Federalinės Tarybos narys bent kartą per septynerius metus sulaukia savo eilės. Vienintelis tam tikrą įtampą keliantis rinkimų klausimas – kiek balsų gaus asmuo, kuris bus išrinktas prezidentu. Tai laikoma populiarumo testu.
Iki 1920 m. buvo įprasta, kad pareigas einantis prezidentas vadovavo ir Užsienio reikalų departamentui. Todėl kiekvienais metais vykdavo postų kaita: kadenciją baigiantis pirmininkas grįždavo į savo ankstesnį departamentą, o naujasis pirmininkas imdavosi užsienio reikalų portfelio.
Federalinės Tarybos viceprezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Federalinės Tarybos viceprezidentas renkamas kartu su Šveicarijos konfederacijos prezidentu; paprastai išrinktasis viceprezidentas yra Federalinės Tarybos narys, kuris kitais metais turėtų tapti prezidentu. Tačiau kalbant apie prezidento pasirinkimą, ši taisyklė yra nerašyta. Vienintelė formali taisyklė, nurodyta Šveicarijos Konstitucijos 176 straipsnyje,[8] yra ta, kad dabartinis prezidentas negali būti renkamas nei prezidentu, nei viceprezidentu kitais metais.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „How much does a federal councillor earn?“. Bernas, Šveicarija: Šveicarijos Federalinė Taryba. 2021-01-04. Nuoroda tikrinta 2022-09-07.
- ↑ „Tasks of the Federal Presidency“. Šveicarijos vyriausybės portalas. Nuoroda tikrinta 2022-09-06.
- ↑ 3,0 3,1 Stojanović, Nenad (2016-03-01). „Party, Regional and Linguistic Proportionality Under Majoritarian Rules: Swiss Federal Council Elections“. Swiss Political Science Review. Geneva, Switzerland: Swiss Political Science Association. 22 (1): 41–58. doi:10.1111/spsr.12208. ISSN 1662-6370.
- ↑ „Government and Administration Organisation Act, Art. 19“.
- ↑ Hug, Simon; Wegmann, Simone (2013-06-01). „Ten Years in the United Nations: Where Does Switzerland Stand?“. Swiss Political Science Review. Geneva, Switzerland: Swiss Political Science Association. 19 (2): 212–232. doi:10.1111/spsr.12034. ISSN 1662-6370.
- ↑ „UN News – Swiss President, at General Assembly, Highlights Crucial Role of UN in Solving Crises“. New York City: UN News, United Nations. 2016-09-20. Suarchyvuotas originalas 2016-09-21.
- ↑ „SR 101 Federal constitution of the Swiss Confederation of 18 April 1999 (Status as of 12 February 2017), unauthorized English version“ (vokiečių, prancūzų, italų ir anglų). Bernas, Šveicarija: Šveicarijos Federalinė Taryba. 2017-02-12. Suarchyvuotas originalas 2016-06-21. Nuoroda tikrinta 2022-09-07.
- ↑ 8,0 8,1 „SR 101 Federal constitution of the Swiss Confederation of 18 April 1999 (Status as of 12 February 2017), unauthorized English version“ (official site) (vokiečių, prancūzų, italų ir anglų). Berne, Switzerland: The Federal Council. 2017-02-12. Suarchyvuotas originalas 2016-06-21. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.