Šveicarijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šveicarijos geografija
Žemynas Europa
Regionas Vakarų Europa
Plotas 41 293 km²
95,8 % žemės
4,2 % vandens
Pakrantė 0 km
Sienos Italija 734 km
Prancūzija 572 km
Vokietija 346 km
Austrija 165 km
Lichtenšteinas 41 km
Aukščiausias taškas Diufūro kalnas
4 634 m
Žemiausias taškas Madžorė
193 m
Ilgiausia upė Reinas
376 km
Didžiausias ežeras Ženevos ežeras
345,31 km²

Šveicarija – valstybė Vidurio Europoje. Priskiriama Vakarų arba Vidurio Europai. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros.

Šiaurėje ribojasi su Vokietija (334 km), rytuose su Austrija (165 km) ir Lichtenšteinu (41 km), pietuose su Italija (741 km), vakaruose su Prancūzija (572 km). Šalies teritorijos ilgis iš vakarų į rytus 348 km, plotis iš šiaurės į pietus 220 km.

Paviršius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alpių valstybė. Paviršiaus formos % teritorijos: Šveicarijos Alpės 58, Vidurio plokščiakalnis, arba Šveicarijos plynaukštė 31, Šveicarijos Jūra 11. Vidutinis šalies aukštis 935 m virš jūros lygio.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdingas vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurės vakaruose (Atlanto vandenyno poveikis), vidutinių platumų beveik žemyninis rytuose ir šiaurės rytuose, Viduržemio jūros Tičino kantono pietuose, primenantis mediteraninį palei Ženevos ežerą, nivalinių dykumų ir alpinių pievų kalnuose.

Dirvožemis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėniuose ir žemesniuose kalnų šlaituose paplitę miškų rudžemiai, aukščiau kalnų jauriniai dirvožemiai. Ženevos ežero pakrantei būdingi skeletiniai dirvožemiai.

Augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plačialapių miškuose paplitę ąžuolai, bukai, klevai, kaštonai, spygliuočių – eglės, pušys, kėniai, maumedžiai, palei Ženevos ežerą – palmės, magnolijos, akacijos, riešutmedžiai.

Gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnų miškuose veisiasi stirnos, elniai, lūšys, lapės, gemzės, kalnuose – starai, švilpikai, akmenų ožiai, kalnų ereliai. Upėse ir ežeruose paplitę upėtakiai, kai kuriose upėse – lašišos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]