Šveicarijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šveicarija – valstybė Vidurio Europoje. Priskiriama Vakarų arba Vidurio Europai. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros.

Šiaurėje ribojasi su Vokietija (334 km), rytuose su Austrija (165 km) ir Lichtenšteinu (41 km), pietuose su Italija (741 km), vakaruose su Prancūzija (572 km). Šalies teritorijos ilgis iš vakarų į rytus 348 km, plotis iš šiaurės į pietus 220 km.

Paviršius[taisyti | redaguoti kodą]

Alpių valstybė. Paviršiaus formos % teritorijos: Šveicarijos Alpės 58, Vidurio plokščiakalnis, arba Šveicarijos plynaukštė 31, Šveicarijos Jūra 11. Vidutinis šalies aukštis 935 m virš jūros lygio.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Būdingas vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurės vakaruose (Atlanto vandenyno poveikis), vidutinių platumų beveik žemyninis rytuose ir šiaurės rytuose, Viduržemio jūros Tičino kantono pietuose, primenantis mediteraninį palei Ženevos ežerą, nivalinių dykumų ir alpinių pievų kalnuose.

Dirvožemis[taisyti | redaguoti kodą]

Slėniuose ir žemesniuose kalnų šlaituose paplitę miškų rudžemiai, aukščiau kalnų jauriniai dirvožemiai. Ženevos ežero pakrantei būdingi skeletiniai dirvožemiai.

Augalija[taisyti | redaguoti kodą]

Plačialapių miškuose paplitę ąžuolai, bukai, klevai, kaštonai, spygliuočių – eglės, pušys, kėniai, maumedžiai, palei Ženevos ežerą – palmės, magnolijos, akacijos, riešutmedžiai.

Gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Kalnų miškuose veisiasi stirnos, elniai, lūšys, lapės, gemzės, kalnuose – starai, švilpikai, akmenų ožiai, kalnų ereliai. Upėse ir ežeruose paplitę upėtakiai, kai kuriose upėse – lašišos.