Nešatelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nešatelis
pranc. Neuchâtel
   Neuchatel-coat of arms.png   
Neuchatel fontaine banneret.jpg

Nešatelis
46°59′0″N 6°59′0″E / 46.98333°N 6.98333°E / 46.98333; 6.98333 (Nešatelis)Koordinatės: 46°59′0″N 6°59′0″E / 46.98333°N 6.98333°E / 46.98333; 6.98333 (Nešatelis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Šveicarijos vėliava Šveicarija
Kantonas: Nešatelio kantonas Nešatelio kantonas
Gyventojų (2007): 32 389
Plotas: 18,05 km²
Tankumas (2007): 1 794 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: NešatelisVikiteka
Kirčiavimas: Nešatèlis

Nešatelis (pranc. Neuchâtel – „Naujoji pilis“) yra Šveicarijos miestas vakarinėje šalies dalyje. Miestas – Nešatelio kantono sostinė. Prie miesto telkšo Nešatelio ežeras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įsikūręs šiaurės vakariniame ežero krante. Šalia – Juros Alpės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nešatelio ežero ir Nešatelio panorama

1011 m. Burgundijos valdovas Rudolfas III pastatė naują pilį ežero pakrantėje, pavadintą Neuchâtel (išvertus iš prancūzų kalbos, Neuchâtel ir reiškia naują pilį) savo žmonai Irmengardei.

Neušatelio grafystė klestėjo, o 1530 m. priėmė Reformaciją. Su didėjančia valdžia ir prestižu, Neuchâtel tapo kunigaikštyste XVII amžiaus pradžioje. Kai 1707 m. mirė Nešatelio princesė Orleano kunigaikštienė Mary, žmonės iš 15 pretendentų turėjo pasirinkti naująjį valdovą. Jie norėjo, kad jų naujas valdovas būtų protestantas, ir taip pat būtų gana stiprus, kad apsaugotų jų teritoriją. Liudvikas XIV aktyviai skatino daug prancūzų pretendentų į pavadinimą, bet Nešatelio žmonės pasirinko Prūsijos Frydrichą I.

Tais laikais Nešatelis gyveno aukso amžių, klestėjo komercija ir pramonė (laikrodininkystė ir nėriniai), bankininkystė.

XVIII ir XIX amžių sandūroje Prūsijos karalių įveikė Napoleonas. Frydrichas I buvo priverstas palikti Nešatelį, kad išlaikytų Hanoverį. Napoleono maršalas Berthier tapo Neušatelio princu. Jo valdymo metu buvo nutiesti keliai ir atkurta infrastruktūra, tačiau pats Berthier teritorijoje nesilankė. Įveikus Napoleoną, Prūsijos karalius Frydrichas III pakartotinai patvirtino savo teises, teigdamas, kad Neušatelis turi būti prijungtas prie kitų Šveicarijos kantonų. 1814 m. rugsėjo 12 d., Nešatelis tapo 21-uoju kantonu, bet taip pat ir liko prūsų valdžioje. Tai išprovokavo bekrauję revoliuciją. Nešatelis atsikratė karališkos praeities ir 1848 m. pasiskelbė respublika Šveicarijos Konfederacijos sudėtyje.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]