Fantastika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fantastika – literatūros, dailės, kino, žaidimų žanras, kurio kūrinių aplinka yra nepanaši į realųjį pasaulį. Tai gali būti įsivaizduota ateitis ar praeitis, alternatyvi dabartis, paraleliniai pasauliai ir kt. Fantastika besidomintys žmonės vadinami fantastais.

Lietuviškas terminas „fantastika" aprėpia stambiausius porūšius – mokslinę fantastiką ir maginę fantastiką, – taip pat kitus susijusius žanrus, kartais įtraukiamus į mokslinės ar maginės fantastikos rėmus, kartais visai nelaikomus fantastika: pvz., utopiją, alternatyviąją istoriją, siaubo literatūrą ar magiškąjį realizmą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Fantastinės literatūros pirmtakais gali būti laikomi Antikos, Indijos, Babilono, keltų epai (Odisėja, Mahabharata, Gilgamešo epas) ir mitologija. Tačiau šiuolaikinės fantastikos pradžia paprastai laikomas XIX amžius, kai išpopuliarėjo gotiškasis romanas. Meri Šeli Frankenšteinas" vadinamas šiuolaikinio fantastinio romano užuomazga. Kiti ankstyvieji kūriniai – Džono Ruskino „Auksinės upės karalius“ (1841 m.), Džordžo Makdonaldo „Fantastai“ bei „Princesė ir goblinas“ (1858 m.), Viljamo Moriso romanai.

Mokslinei fantastikai pagrindus padėjo Žiulis Vernas, Herbertas Velsas. Šiuolaikinei maginei fantastikai ypač didelę įtaką padarė Dž. R. R. Tolkino darbai.

1923 m. buvo išleistas pirmasis žurnalas fantastikos mėgėjams „Nenormalūs pasakojimai“, taip pat dar vėliau pradėtas leisti mokslo ir fantastikos dienraštis“.

19601970 m. prasidėjo intensyvus fantastinio žanro stalo ir kompiuterinių žaidimų gaminimas: Dungeons & Dragons, Forgotten Realms, Warhammer.

Fantastika Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių fantastinės literatūros užuomazgos siekia tarpukario laikotarpį (Justino Pilyponio nebaigtas dviejų dalių romanas „Antrasis pasaulio tvanas“ (1930–1934 m.) ir (Igno Šeinio antifašistinis fantastinis romanas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“, 1934), sovietmiečiu Lietuvoje gana aktyviai besiplėtojusi mokslinė fantastika, tuo metu pasirodę romanai „Nemirtingumo lygtis“ (V. Norbutas) ar „Dorado“ (K. Paulauskas), „Agentas ir robotas“ (B. Balaševičius) laikomi lietuviškos mokslinės fantastikos klasika. Užsienyje kūrė žymiausias lietuvių kilmės rašytojas fantastas Algis Budrys, kurio kūriniai pripažinti pasauliniu mąstu.

1979 m. spalio 2 d. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis fantastų klubas Lietuvoje – „Dorado“ (įkūrėjas ir ilgametis prezidentas – Gediminas Beresnevičius), 1984 m. – Kauno fantastikos mėgėjų klubas „Feniksas“, 1988 m. – Klaipėdos fantastikos mėgėjų klubas „Argo navis“ ir kiti.

Rolando Maskoliūno iniciatyva nuo devintojo dešimtmečio pabaigos fantastika „Videokauko“ laidos dėka ėmė vis labiau skverbtis į TV eterį, 1990 m. įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos fantastikos mėgėjų suvažiavimas „Lituanikonas“ (nuo tol vyksta kasmet).

Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje pradėjo veikti specializuota fantastikos leidykla „Eridanas“, pradėta leisti lietuvių autorių fantastinių apsakymų ir apysakų antologija „Geriausia Lietuvos fantastika“ (iki 2006 m. kovo mėn. pasirodė 5 tomai), serija „Lietuvių fantastikos biblioteka“ (iki 2006 m. kovo mėn. pasirodė 2 knygos). Dauguma kitų fantastikos autorių ir entuziastų kūrinius leido savo lėšomis, bet platesnio atgarsio visuomenėje jie nesulaukė.

Fantastikos archetipai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiąją fantastų išmanyto pasaulio dalį sudaro archetipų – stereotipų visuma. Tai – stebuklingi, magiškieji pasauliai su savo išskirtiniais gyventojais ir jų gyvenimo biografijomis.

Standartiniais fantastinės visumos veikėjais laikomi:

  • Orkai arba goblinai – fantastinių būtybių rasė, veikianti kai kuriuose maginės fantastikos kūriniuose. Daugumoje jų atlieka piktadarių arba jų vergų vaidmenį.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka