Valkininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Valkininkai
Church of Valkininkai.JPG
Valkininkų bažnyčia
Valkininkai COA.gif

Valkininkai
Koordinatės 54°21′22″N 24°50′20″E / 54.356°N 24.839°E / 54.356; 24.839 (Valkininkai)Koordinatės: 54°21′22″N 24°50′20″E / 54.356°N 24.839°E / 54.356; 24.839 (Valkininkai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Valkininkų seniūnija
Gyventojų skaičius 229 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ValkininkaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Valkiniñkai
Kilmininkas: Valkiniñkų
Naudininkas: Valkiniñkams
Galininkas: Valkininkùs
Įnagininkas: Valkiniñkais
Vietininkas: Valkiniñkuose

Valkininkai – miestelis Varėnos rajone, šalia kelių  A4  VilniusVarėnaGardinas  ir  5004  VarėnaMatuizosValkininkai  sankryžos, prie Merkio, Šalčios ir Gelužos upių santakos, vienodai nutolęs nuo Vilniaus ir Alytaus – per 55 km. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.

Yra Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1837 m.), lopšelis-darželis „Aguonėlė“, biblioteka, paštas (LT-65063). Valkininkų vidurinė mokykla yra gretimame Užuperkasio kaime. Į vakarus nuo miestelio yra Naujieji Valkininkai, didesni už Valkininkų miestelį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslininkų teigimu, Valkininkai – vienas ryškiausių lietuvių liaudies medinės architektūros paminklinių urbanistikos kompleksų. Aikštės planas (tūrinė erdvinė kompozicija, pastatų išdėstymas, jų mastelis, grindinys) susidarė XVI a., o dabartinę formą įgavo XIX a. tai raiškaus radialinio plano miestelis. Genetiniu požiūriu Valkininkų planas yra archajiškas, reliktinis, autentiškas. Jis yra panašus į Vilniaus senamiesčio aikštės planą. Valkininkų gyvenvietė atsirado XIV a. Tuo metu buvo ir didžiųjų kunigaikščių medžioklės pilis. 1418 m. Vytautas Didysis dovanojo miesteliu vadinamą gyvenvietę su Valkininkų dvaru savo žmonai Julijonai.

Valkininkų vietovė minima nuo XIV a. (manoma, kad 1387 m. Jogailos rašte Skirgailai). 1418 m. minimas Valkininkų dvaras (karališkasis) ir miestelis, 1503 m. Valkininkų valsčius, 1516 m. miestas, nors Magdeburgo teises gavo tik 1571 metais. 1551 m. netoli Valkininkų, prie Spenglos upelio įkurta šaunamųjų ginklų kalykla, kurioje buvo gaminamos patrankos, sviediniai, parakas. Ji veikė apie 100 metų, gamybai naudojo ir vietinę balų rūdą, ir atvežtines žaliavas.

Prieš 1601 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1608 m. ir 1609 m. patvirtinus ir išplėtus senąsias privilegijas. Valkininkų bažnyčia menkai teišsiskyrė miestelyje, todėl 16351650 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas. Dvibokštė bažnyčia su 2 aukštų U plano vienuolyno korpusais iškilo Valkininkų vakariniame pakraštyje, už Merkio. Šis renesanso ir baroko architektūros kompleksas tapo svarbiausia miestelio ir apylinkių dominante.

Valkininkų vienuolyno fasadas ir planas, sudarytas apie 1839 m.

Prie Valkininkų 1700 m. vyko Sapiegų ir prieš juos susivienijusių Lietuvos bajorų, vadovaujamų Oginskių, mūšis – Valkininkų mūšis. Sapiegos šį mūšį pralaimėjo ir prarado Lietuvoje turėtą hegemoninę padėtį. Miestelyje ėmė kurtis žydai, todėl Valkininkuose XVIII a. buvo pastatyta medinė sinagoga. Ji buvo trijų pakopų stogu, žemesniu prieangiu ir šone prisiglaudusia moterų galerija. Abipus prieangio – piramidės formos bokšteliai. Viduje nebuvo stulpų, o paskliautę supo viena galerija. Bimą gaubė aštuonių korintinių kolonų palaikomas baldakimas. Ji sudegė 1941 m. [4].

1792 m. birželio 26 d. Stanislovas Augustas Poniatovskis Valkininkams pakartotinai suteikė laisvojo miesto teises ir herbą. Tačiau carinė Rusija jas panaikino, ir nors gyventojai dar XIX a. pradžioje kovojo dėl savivaldos, bet nesėkmingai.

Valkininkai gerokai nukentėjo 1812 m. prancūzų invazijos į Rusiją metu. Pasekmės buvo sunkios. Po prancūzmečio žmonės badavo iki pat 1822 m. [5] 1832 m. panaikintas Pranciškonų vienuolynas, jame įkurdintas kariuomenės dalinys.

XIX a. pabaigoje Valkininkuose veikė popieriaus fabrikas. 1913 m. inžinieriaus Prano Jodelės iniciatyva Valkininkuose pradėta statyti pirmoji Lietuvoje cemento gamykla. Tačiau darbai nebaigti – P. Jodelė mobilizuotas, fabrikas per karą apgriautas, vėliau nebeatstatytas, kadangi Valkininkai nuo 1920 m. priklausė lenkams.

Sovietmečiu buvo Valkininkų kolūkio centrinė gyvenvietė.

1993 m. patvirtintas dabartinis Valkininkų herbas. [6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Valkininkų valsčiaus centras
XIX a.  ?
1919 m. Trakų apskritis
19221939 m. Vilniaus-Trakų apskritis Lenkija
1939–1940 m. Valkininkų apskrities centras
1940–1941 m. Trakų apskritis
1941–1944 m. Eišiškių apskritis
1944–1950 m. Trakų apskritis
1950–1953 m. Valkininkų apylinkės centras Eišiškių rajonas Vilniaus sritis
1953–1962 m.
1962–1995 m. Varėnos rajonas
nuo 1995 m. Valkininkų seniūnijos centras Varėnos rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio vardas tikriausiai sudarytas iš dviejų sandų: šaknies valk- ir priesagos -inink-. Tačiau sunku pasakyti, ką reiškė toji šaknis. Arti Valkininkų nėra nei upės, nei ežero, kurios vardas būtų Valka, Valkys ar pan. Tad tikriausiai tai vedinys iš kokio kito geografinio objekto – miško, balos, pievos ar pan., mat pietų Lietuvoje yra ne viena pieva, miškas ar laukas, vadinamas Valka, Valkos ir panašiai.

Dėl klaidingos perrašos, lenkiškai nuo XVIII a. įsivyravo pavadinimo lytis be pirmosios raidės (Olkieniki). Iki XX a. vidurio vartota ir vienaskaitinė lytis Valkininkas, Valkinykas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m. 1896 m. 1970 m.sur. 1983 m. 1987 m.[7] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
1 971 319 393 309 277 238 229


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Олькеники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 919 psl. (rus.)
  3. Олькеники. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 636 psl. (rus.)
  4. P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas, 1930, p. 1449
  5. J. Jurginis ir kt. Vilniaus miesto istorija, t. 1, 1968, p. 180.
  6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3191
  7. Valkininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 438 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Dargužiai – 5 km
Čižiūnai – 1 km
Blank-50px.png
VALKININKŲ GS – 8 km
VARĖNA – 29 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Užuperkasis – 1 km
MATUIZOS – 16 km