Varėnos herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Varėnos herbas – vienas iš Varėnos miesto ir Varėnos rajono savivaldybės heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skydo mėlyname lauke auksinė bitė virš šešių (2-1-2-1) viržių žiedų sidabriniais vainiklapiais ir auksiniais taurėlapiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varėnos miesto herbas buvo sukurtas 1969 m. kovo 24 d. Respublikinė heraldikos komisija pritarė dailininko Kęstučio Gvaldos ir prof. Česlovo Kudabos idėjai, kad Varėnos herbe vertėtų pavaizduoti senas šio krašto bitininkystės tradicijas. Komisijoje herbo motyvai buvo svarstomi kelis kartus, nes buvo įvairiausių pasiūlymų. Velionis prof. Rimtautas Gibavičius siūlė vaizduoti į medį kopiančią mešką, kiti bitę, korį ir pan. Ilgiausiai buvo svarstomi bitės su koriu motyvai. 1970 m. vasario 16 d. pirmą kartą K. Gvalda atnešė naują herbo variantą, kuris buvo papildytas viržių žiedais. Po kelių aptarimų korio buvo visai atsisakyta ir balandžio 23 d. galutinai nutarta Varėnos herbe vaizduoti bitę virš 6 viržių žiedų. Kitame posėdyje, kuris įvyko gegužės 6 d., dailininko K. Gvaldos parengtą projektą nutarta tvirtinti darbo tvarka. Taip ir buvo padaryta, kai 1970 m. birželio 5 d. nupieštą herbo etaloną aprobavo Dailės kombinato meno taryba. Bet sukurtas herbas, net nespėjęs miesto gyvenime įsigalėti, po garsiosios 1970 m. respublikinės dainų šventės LKP CK antrojo sekretoriaus V. Charazovo iniciatyva buvo uždraustas.

Su Lietuvos Atgimimu atgijo ir miestų heraldikos tradicijos. Atslūgus naujai simbolių ieškojimo bangai, nutarta parengti naują etaloną, nes senajame buvo panaudota ypač nevykusi, heraldikos specialistų kritikuota ir tarptautinėje heraldikoje nenaudojama kampuoto skydo forma. Ta proga nežymiai pakeistos bitės proporcijos. Varėnos herbo etaloną parengė tas pats dailininkas K. Gvalda. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1994 m. lapkričio 24 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą patvirtino 1995 m. sausio 12 dekretu Nr. 502.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]