Varėnos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Varėnos valsčius
Laikotarpis: 15761950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Varėna I (iki 1915),
Varėna II (1919–1950)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vilniaus apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919)
Lenkija3
Vilniaus vaivadija Lydos apskritis (1920–1925)
Vilniaus-Trakų apskritis (1925–1926)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1946)
Varėnos apskritis (1946–1950)

Varėnos valsčius (rus. Оранская волость, lenk. gmina Orany) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Varėna I (iki I pasaulinio karo) ir Varėna II (iki 1950 m.). Tai vienas didžiausių šalies valsčių, užėmęs kelių dabartinių seniūnijų teritoriją.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varėnos valsčius minimas nuo 1576 m. XX a. tarpukariu dalis valsčiaus buvo okupuota lenkų, todėl buvo du valsčiai – Varėnos (arba Varėnos I valsčius, Lietuvos teritorijoje) ir Varėnos II valsčius (Lenkijos). 1925 m. iš dalies Varėnos I valsčiaus sudarytas Marcinkonių valsčius. II pasaulinio karo metais Lenkijai netenkant šiaurės rytinių teritorijų, abu Varėnos valsčiai sujungti Lietuvos TSR teritorijoje. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Perlojos valsčiui. Varėnos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Daugų rajonui (1 apylinkė) ir Varėnos rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 5238 428 kiemai [1] 43
1874 m. 3552 470 kiemų [2] 10 seniūnijų 39
1880 m. 4282 428 kiemai [3] 10 seniūnijų 43
1885 m. 5432 469 kiemai [4] 10 seniūnijų 43
1923 m.[5] 198 4893 985
1949-01-01
(išsamiau)
399 11 apylinkių [6]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • M. Jaskevičius, viršaitis nuo 1884 m.[7]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[8] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[9] Apylinkė, 1949 m.[10]
Babriškės Бобришское Bobrzyski -
Barčiai - - Barčių apylinkė
Barteliai Бортельское Bortele (Borciele) -
Dainava - - Dainavos apylinkė
Druckūnai Друцкунское Druckuny Druckūnų apylinkė
Giraitė Гирайское Girajcie Giraitės apylinkė
Jakėnai Якянское Jakańce Jakėnų apylinkė
Kriviliai - - Krivilių apylinkė
Marcinkonys Марцинканское Marcinkańce -
Mergežeris Мергажерское Mergażery -
Pabaronė - - Pabaronės apylinkė
Pavarėnis - - Pavarėnio apylinkė
Perloja Пржелайское Przełaje -
Puodžiai - - Puodžių apylinkė
Varėna I Оранское Orany Varėnos I apylinkė
Vydeniai - - Vydenių apylinkė
Žiūrai Журацишское Żuraciszki -
Iš viso: 10 seniūnijų 10 seniūnijų 11 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 4893 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1892 Vazgirdonys Kazys Lukšys, kino operatorius 1963
1904 Puodžiai Anelė Čepukienė, tautosakininkė 1980
1906 Pavardainė Kazimieras Lukša, ekonomistas 1983
1924 Balainiai Alfonsas Basalykas, geografas 1986
1938 Marcinkonys Vaclovas Čiočys, matematikas
1941 Druckūnai Alicija Dranenkienė, gydytoja
1947 Grūtas Edmundas Kibirkštis, inžinierius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  8. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 303–304 psl.
  9. Orany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 572 psl. (lenk.)
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 181