Varėnė

Varėnė
Skardingas Varėnės krantas
Ilgis	48 km
Baseino plotas	411 km²
Vidutinis debitas	3,36 m³/s
Ištakos	Varėnos rajonas
Žiotys	Merkys
Šalys	Lietuva

Vikiteka	Varėnė

Varėnė – pietų Lietuvos upė; dešinysis Merkio intakas. Ištakos – Alytaus rajone, šalia Skraičionių kaimo. Aukštupyje teka į šiaurės rytus, vėliau pasuka į pietryčius, žemupyje prateka Varėnio ežerą. Įtekantis į Merkį 46 km nuo jo žiočių, prie Senosios Varėnos.

Intakai:

dešinieji – Niedulė, Svetus, Abista;
kairieji – Žiegždupis, Žižma, Dusmena, Musė.

Upė – vietomis stačiais smėlėtais krantais, iki 2,5 m gylio, apie 5 m pločio, vagos nuolydis 152 cm/km. Vaga vietomis (nuo ištakų iki 44 km nuo žiočių, ir 24-36 km nuo žiočių) sureguliuota. Upės slėnyje gausu šaltinių. Didžiausias upės debitas žiotyse siekia 40,2 m³/s. Vasarą vietomis išdžiūsta. Upės metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 %, vasarą 19 %, rudenį 21 %, žiemą 24 %^[1]. Žemupyje sudarytas 10 ha Varėnos HE tvenkinys.

Gyvenvietės prie Varėnės: Junčionys, Pavarėnys, Mikalavas, Vaikantonys, Vėžionys, Glūkas, Senoji Varėna. Ant aukšto pakrantės šlaito ten, kur Varėnė įteka į Merkį ir prie pat kelio į Varėną, įrengtas skulptūrų parkelis.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors upė dar „neatrasta“, tačiau neblogai tinka vandens turizmui. Pakeliui gėrimasi keturiais skirtingais jos tipais. Pradėjus nuo Pamusių, ji siaura ir labai vingiuota – tačiau gana gili, vėliau vingiuodama teka pelkėtu slėniu. Tačiau laikas nuo laiko pievas pakeičia smėlėti skardžiai. Už Varėnio ežero ji sekli, joje gausu išvartų ir kitokių kliūčių, – ir tuo ji primena Ūlą. Prieš Senąją Varėną ji užtvenkta ir todėl išsiplečia į platoką tvenkinį.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upėvardis Varėnė yra neaiškios kilmės. Šaknis var-/ver- siejama su žodžiais varyti („šalinti, ginti, vyti“), verti („durti, smeigti, kišti“), latv. vert („bėgti“), ide. *u̯er- („sukti, kreipti, lenkti“). Tačiau taip pat ši šaknis gali būti susieta su virti („verstis, kunkuliuoti“), varus („lengvai suverdąs“), verėnas („viralas“) arba su bendraindoeuropietiška šaknimi ide. *u̯er-, u̯or-, u̯r̥- („vanduo, lietus, upė“, plg. skr. वार् = IAST: vār „vanduo“, av. vār „lietus“, toch. wär „vanduo“)^[2].