Dalia Tamulevičiūtė (1940)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Dalia Tamulevičiūtė (1940)
Gimė: 1940 m. rugsėjo 30 d.
Varėna
Mirė: 2006 m. birželio 1 d. (65 metai)
Vilnius
Veikla: režisierė, pedagogė
Partija: 1973 m. SSKP
Alma mater: 1971 m. Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas

Dalia (tikr. Adelė) Tamulevičiūtė (1940 m. rugsėjo 30 d. Varėnoje – 2006 m. birželio 1 d. Vilniuje) – Lietuvos režisierė, pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. baigė teatro režisūros studijas Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje. Nuo 1971 m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Lietuvos teatro ir muzikos akademijos profesorė. Per pedagoginio darbo metus nuo 1971 m. išleido aštuonias dramos teatro aktorių laidas. Buvo ištekėjusi už Stalino anūko Aleksandro Burdonskij.

1971–1973 m. Lietuvos valstybinio jaunimo, 1973–1974 m. Kauno valstybinio dramos teatro režisierė. 19751991 m. Lietuvos valstybinio jaunimo teatro vyriausioji režisierė. Per 18 darbo metų Jaunimo teatre režisierė sukūrė daugiau kaip 30 įvairaus žanro įsimintinų spektaklių. Statė spektaklius ir Kauno dramos bei Rusų dramos teatruose. 1978 m. LSSR nusipelniusi meno veikėja. [1] 2003 m. įvertina Vyriausybės premija už Lietuvos menui ir kultūrai reikšmingus darbus.

D. Tamulevičiūtės sveikata sušlubavo 2005 m. rugsėjį po Jaunimo teatre įvykusios spektaklio „Ožka, arba Kas ta Silvija?“ premjeros. Režisierę ištiko insultas, vėliau jis pasikartojo. Palaidota Senosios Varėnos kapinėse.[2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1970 m. T. Jan. Mergaitė ir pavasaris
  • 1971 m. Agnieszka Osiecka. Trešnių skonis
  • 1971 m. Leonid Žuchovickij. Vieni, be angelų
  • 1972 m. Enn Vetemaa. Vakarienė penkiems
  • 1974 m. Tennessee Williams. Geismų tramvajus
  • 1974 m. Jean Anouilh. Medėja
  • 1975 m. Kostas Kubilinskas. Bebenčiukas
  • 1975 m. Nuogi karaliai
  • 1975 m. Rustam Ibrahimbekov. Prisilietimas
  • 1976 m. Vladimiras Majakovskis. Blakė
  • 1976 m. Saulius Šaltenis. Škac, mirtie, visados škac
  • 1976 m. Saulius Šaltenis, Leonidas Jacinevičius. Ugnies medžioklė su varovais
  • 1977 m. Sigitas Geda, Saulius Šaltenis. Komunarų gatvė
  • 1978 m. Saulius Šaltenis. Jasonas
  • 1978 m. Romualdas Granauskas. Rožės pražydėjimas tamsoj
  • 1979 m. Aleksejus Tolstojus. Auksinis raktelis, arba Buratino nuotykiai
  • 1979 m. Antonas Čechovas. Žuvėdra
  • 1981 m. F. Kalas. Keturiese vidurnaktį
  • 1981 m. Aivaras Mockus, Gytis Padegimas. Nykštukas Nosis
  • 1981 m. Aleksandras Chmelikas. O vis dėlto ji sukasi?
  • 1982 m. Liudmila Razumovskaja. Brangioji mokytoja
  • 1982 m. Saulius Šaltenis. Škac, mirtie, visados škac
  • 1983 m. C. Higgins, J.-C. Carrière. Haroldas ir Modė
  • 1984 m. Viktoras Rozovas. Brolis Alioša
  • 1984 m. Saulius Šaltenis. Tėvynės ilgesio dainos
  • 1985 m. Vasilijus Šukšinas. Muzikos pamokos
  • 1986 m. Jean Cocteau. Abejingas gražuolis
  • 1989 m. William Luce. Amhersto atsiskyrėlė
  • 1991 m. pagal Tennessee’į Williamsą. Gyvenimo geismas
  • 1991 m. Tennessee Williams. Stiklinis žvėrynas
  • 1992 m. Miestelėnas bajoras
  • 1997 m. Michailas Bulgakovas. Moljeras
  • 1998 m. Tariamasis ligonis
  • 1999 m. Atviroje jūroje
  • 1999 m. John Murrell. Memuarai
  • 1999 m. Nikolajus Erdmanas. Savižudis
  • 2000 m. Jon Fosse. Motina ir sūnus
  • 2001 m. Aleksandras Ostrovskis. Be kaltės kalti
  • 2003 m. Aleksejus Slapovskis. Bausti negalima pasigailėti
  • 2003 m. Vasilijus Šukšinas. Iki trečiųjų gaidžių
  • 2004 m. Skapeno klastos
  • 2004 m. Miro Gavran. Viskas apie moteris

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dalia Tamulevičiūtė (1940). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 258 psl.
  2. Mirė garsi teatro režisierė ir pedagogė Dalia Tamulevičiūtė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]