Ariogala

Ariogala
Vaizdas:Coat of arms of Ariogala.png
Ariogala prie kelio į Raseinius
Ariogala 55°š. pl. 25°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Raseinių rajono savivaldybė
Gyventojų (2009)	3 376
Pašto kodas	LT-60019
Vikiteka	Ariogala

Ariogala – miestas Raseinių rajone, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento, Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio). Antrasis pagal dydį rajono miestas. Ariogala turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Mieste stovi 1939 m. pastatyta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, yra Ariogalos gimnazija ir pradinė mokykla (nuo 1992 m.), biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų darželis, kultūros namai, paštas. 3 km nuo Ariogalos dunkso Gėluvos piliakalnis.

Istorija

Ariogala yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, žinoma nuo 1252 ar 1253 metų (minima Eregalle žemė), daug kartų buvo niokojama kryžiuočių. Minima Mindaugo raštuose. XIV amžiuje buvo medinė Ariogalos pilis, 1382 m. sudeginta kryžiuočių. Vytauto laikais čia buvo Ariogalos dvaras. Po Žalgirio mūšio Ariogalai atsirado geresnės sąlygos augti, todėl apie 1416 m. čia buvo pastatyta pirmoji Ariogalos bažnyčia. Nuo 1529 ar 1592 m. vadinama miesteliu, XVII a. turėjo turgaus ir prekymečių privilegijas, minimas Ariogalos pavietas. 1792 m. balandžio 12 d. Stanislovo Augusto įsaku suteiktos laisvojo (Magdeburgo teisės) ir Ariogalos herbas, nors jau tų pačių metų vasarą dėl politinės padėties pokyčių savivalda pradėjo silpti ir 1795 m. miesto teisės buvo panaikintos.

1842 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1852 m. įkurta parapinė mokykla, veikusi iki 1863 metų. 1847 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, nugriauta 1944 m. 1880 m. įsteigtas paštas. Per I pasaulinį karą sudegė.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. vokiečiai nužudė daugiau, kaip 700 Ariogalos ir jos apylinkių gyventojų, daugiausia žydų. 1944 m. rugpjūčio 3 d. miestelis sudegė, jį užėmė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Po karo iki 1948 metų apylinkėse veikė Jungtinė Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanai, leistas laikraštis „Laisvės varpas“. 1956 m. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu mieste buvo gelžbetonio cechas, „Šatrijos“ siuvimo fabriko filialas, Raseinių melioracijos statybos valdyba.

2001 m. patvirtintas Ariogalos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga	Ariogalos valsčiaus centras	Kauno apskritis	Kauno gubernija
1919 – 1948 m.		Kėdainių apskritis
1948 – 1950 m.		Vilkijos apskritis
1950 – 1953 m.	Ariogalos apylinkės centras	Ariogalos rajono centras	Kauno sritis
1953 – 1956 m.
1956 – 1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Ariogalos apylinkės centras
1962 – 1995 m.		Raseinių rajonas
nuo 1995 m.	Ariogalos miesto seniūnija, Ariogalos seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybė	Kauno apskritis

Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas turi du sandus. Antrasis (-gala) kildinamas iš žodžio „galas“ (pabaiga, sritis, kraštas), tuo tarpu dėl pirmojo yra neaišku; gali būti, kad ji kilusi iš kokio nors asmenvardžio (pvz., dabartinės pavardės Arius, Arys). Ilgą laiką pavadinimas buvo rašomas dvejopai: germanų kalbose su pradžia e (Eregalle, Erogel, Eragelen, Erogiln ir kt.), o slavų – su dvibalse pradžia (Ойрякале, Ойракгола, Ejragoła ir kt.). 1848 m. Motiejus Valančius vadina Eirogalu. Dabartinis miesto pavadinimas oficialiai rašomas nuo 1925 metų.

Architektūra

Ariogala išsidėsčiusi siauroje, 0,2-0,8 km pločio ir 3 km ilgio teritorijoje. Gatvių tinklas stačiakampis. Senojoje dalyje vyrauja mažaaukščiai pastatai. Žymiausi statiniai:

• Centre neobarokinė bazilikinė dvibokštė bažnyčia, pastatyta 1939 m. ant 1915 m. sudegusios bažnyčios pamatų pagal Šveicarijos architekto E. Peyrio 1926 m. projektą.
• Ariogalos miestelio kapinės ant stataus Dubysos skardžio. Jose dvarininkų Daugirdų kapų koplyčia, pastatyta 1850 m. Plemborgo dvaro savininko Stasio Daugirdo. Joje palaidotas archeologas, dailininkas, istorikas Tadas Daugirdas (1852–1919 m.).

Miestas plečiamas pagal 1972 m. sudarytą bendrąjį planą, jo architektai Petras Janulis ir Alfonsas Vilčinskas. Pastatyta daugiabučių gyvenamųjų namų, nuo 1982 m. statomas Verdėlupio gyvenamųjų namų kvartalas. Mieste gausu želdynų: yra Purvės, Čėkuvos dvaro ir girininkijos parkai.

Pramonė

1968 m. įkurtas Raseinių gelžbetonio konstrukcijų gamyklos cechas, dab. bendrovė „Ariogalos gelžbetonis“. Mieste yra siuvimo įmonės „Šatrija“ cechas, Anglijos tekstilės įmonė „Camira“. Langų fabrikas "Hronas", laivų gamykla "Scorgenes".

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2006 m.
1841 m.	1868 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.
344	1 907	2 376	1 197	2 375	2 919	3 646	4 033	3 697	3 320
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Violeta Baltutienė, visuomenės veikėja.
• Albinas Mykolas Daugiala, ūkio bei politinis veikėjas.
• Tadas Daugirdas (1852–1919), Ariogalos bajorų kilmės archeologas, dailininkas. Senosiose miesto kapinėse yra jo mauzoliejus.
• Pranas Dulkė, vargonininkas ir chorvedys.
• Vytautas Juškevičius, ūkio bei politinis veikėjas.
• Lionginas Alfredas Masaitis, ūkio bei politinis veikėjas.
• Vladas Morkus, pirmasis lietuvis, atlikęs šuolį parašiutu.
• Valdemaras Sarapinas, karinis diplomatas.
• Jurgis Savickis, dailininkas, diplomatas.
• Kęstutis Skamarakas, politinis bei visuomenės veikėjas.
• Aloyzas Stasiulevičius (1931–), dailininkas.
• Julijonas Šalkauskis, dirbo gydytoju.
• Kazys Šalkauskis, teisininkas, gimęs Ariogaloje.
• Stasys Šalkauskis, lietuvių filosofas, gimęs Ariogaloje.
• Rokas Šliūpas, dirbo gydytoju.
• Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis, Ariogalos tijūnas, 1773 m.

Seniūnija

Miestas turi seniūnijos statusą savivaldybėje.

Įmonė „Camira“

Seniūnai

• Albertas Valiušis, 2006 m.
• Bronislava Balčiūnaitė, 2010 m.

Seniūnaitijos

2009 m. įkurtos 6 seniūnaitijos:

• Dubysos seniūnaitija: Ateities g., Vyšnių g., Derliaus g., P. Cvirkos g., Šlaitų g., Dubysos g., Vytauto g. 95-143, Vytenio g., Vienybės g., Slėnio g. 2-6, Gedimino g., Maironio g. 1-19, Kalnų g., Šaltinio g.
• Melioratorių seniūnaitija: Melioratorių g. 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8
• Mokyklos seniūnaitija: D. Rudzinsko g., Taurupio g., Sodų g., Gėlių g., J. Žemaitės g., Negirvos g., Vytauto g. 44-142, Vytauto g. 41-93, Slėnio g. 3-9, Slėnio g. 13-14
• Pramonės seniūnaitija: Dainavos g., Parko g., Smėlynų g., Giraitės g., Verdėlupio g. 1, 5, 6, 7, 8, 14, Žemaičių g. 41-59, Žemaičių g. 18-26, Vytauto g. 1-39, Vytauto g. 2-36, J. Savickio g., Aušros g., Vyturių g., Turgaus g.
• Šiaurinė seniūnaitija: Plento g., Lakštingalų g., Žemaičių g. 1-37, Žemaičių g. 2-14, Darbininkų g., Vilties g., Granito g., Vingio g., Laukų g., Liepų g., T. Daugirdo g., J. Biliūno g., Pavasario g., Taikos g., Maironio g. 20-30, Vytauto g. 144-172, Vytauto g. 145-174.
• Verdėlupio seniūnaitija: Verdėlupio g. 10, 11, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20

Šaltiniai

• Ejragoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 318 psl. (lenk.)
• Эйрагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 40 (79) : Шуйское — Электровозбудимость. С.-Петербургъ, 1904. (rus.)
• Ariogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 102
• Ariogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 768 psl.

Nuorodos

Vikižodynas

• Ariogalos svetainė
• Ariogalos dvaras
• Seniūnijos duomenys
• Ariogala ir Ariogalos seniūnijos piliakalniai
• Apie Ariogalą
• Ariogalos dvaro sodyba

Nuotraukos

• Vaizdas:--PD-self-- 54545.JPG
• 
• 
• 
•