Ariogalos apylinkė
55°16′š. pl. 23°28′r. ilg. / 55.26°š. pl. 23.47°r. ilg.
.svg){kind=small} Ariogalos apylinkė
| ||
| Centras | Ariogala | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Ariogalos valsčius | |
| Apskritis | Vilkijos apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Ariogalos rajonas (1950–1962) Raseinių rajonas (1962–1995) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Ariogalos seniūnija | ||
Ariogalos apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarinėje Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Ariogalos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ariogalos rajonui.[2] 1954 m. prijungta Grajauskų apylinkė ir dalis Lenčių apylinkės, 1963 m. – Gėluvos apylinkė ir Butkiškės apylinkė.[3] 1975 m. panaikinti Adatiškių, Ąžuolytės, Čėkuvos, Marijonavos, Paulinavos, Semeniškių, Zactiškių ir Žalandžių kaimai. 1986 m. prijungta Verėduvos apylinkė, 1988 m. – dalis Ilgižių apylinkės.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
Ždanovo vardo ir „Aušros“ kolūkiai [4] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
28 | 4205 ([5]) | „Aušros“ kolūkis [6] | 11 kaimų, 1 vienkiemis |
| 1970-01 (Išsamiau) |
3475 | 43 kaimai [7] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
124,02 | „Aušros“ kolūkis, „Dainavos“ kolūkis, „Tarybinio artojo“ kolūkis, Ariogalos tarybinis ūkis [8] | 42 kaimai, 2 viensėdžiai | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
39 kaimai, 1 viensėdis, 1 kaimo dalis [9] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
2620 | 38 kaimai, 1 kaimo dalis [10] | ||
| 1986 m. | „Aušros“ kolūkis, „Dainavos“ kolūkis, Milašaičių kolūkis, „Raudonosios žvaigždės“ kolūkis, „Tarybinio artojo“ kolūkis, Ariogalos sodininkystės tarybinis ūkis, Ariogalos girininkija [11] | Butkiškė, Gėluva, Plembergas, Plikiai, Putriai, Raitininkai, Raščiai, Survilai, Taurupys, Žemygala ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
4596 | 83 kaimai, 3 kaimų dalys [12] | ||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 35–36
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 4
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 36
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 437 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 203.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 404
- ↑ Raseinių rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 506
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 444