Panemunis
Kitos reikšmės – Panemunis (reikšmės).
Panemunis | ||
---|---|---|
Koordinatės | 56°03′40″š. pl. 25°16′41″r. ilg. / 56.061°š. pl. 25.278°r. ilg.Koordinatės: 56°03′40″š. pl. 25°16′41″r. ilg. / 56.061°š. pl. 25.278°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Pandėlio seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 231 (2011 m.) | |
Panemunis – miestelis Rokiškio rajone, 6 km į šiaurės rytus nuo Pandėlio. Seniūnaitijos centras. Pro miestelį teka Nemunėlis. Vieškeliai į Pandėlį, Suvainiškį, Konstantinavą.
Yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1936 m.), Panemunio pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1946 m.), kultūros namai (nuo 1957 m.), medicinos punktas, Panemunio krašto kultūros paveldo muziejus (nuo 2008 m.), išlikę dvaro rūmai ir parkas, senovės gynybiniai įtvirtinimai, stūkso piliakalnis. Miestelyje pastatytas kryžius „Tremtinys“ (atstatytas 1989 m.), stogastulpiai Panemunyje gimusiems choro dirigentui, muzikos veikėjui Nikodemui Martinoniui (pastatytas 1997 m.) ir dainininkui J. Byrai (2002 m.). Taip pat yra akmuo Panemuniui – 400 (atidengtas 1998 m.), paminklas „Angelas“ pokario metais žuvusiems laisvės kovotojams atminti (pastatytas 2003 m.). Miestelis radialinio plano.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XV a. pab.–XVI a. pr. įkurtas Panemunio dvaras buvo valsčiaus centras. 1598 m. pirmą kartą paminėtas Panemunio miestelis. 1620–1832 m. Panemunyje veikė Augustinų reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. XVII a. pastatyta Panemunio bažnyčia. 1625 ir 1915 m. Panemunį siaubė gaisrai. 1687 m. buvo Panemunio dvaras, palivarkas ir miestelis, jame – 19 dūmų, karčema, iždo namai ir maža muitinė. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. XIX a. vid. dvarą įsigijo Komarai, perstatė rūmus, išplėtojo pavyzdinį ūkį. Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją vietos gyventojai rengė mitingus, sugriovė dvaro užtvanką, rudenį siautė Rusijos kariuomenės baudžiamasis būrys, turintis artilerijos pabūklų. 1908–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1916 m. pro Panemunį nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis (veikė iki 1960 m.).
Tarpukariu Panemunyje veikė spirito varykla, malūnas, smulkaus kredito draugija, kooperatyvas, keletas parduotuvių ir amatininkų dirbtuvių. 1930 m. pradinėje mokykloje veikė vakariniai žemės ūkio kursai. 1944 m. gruodžio 12 d. miestelį buvo užėmęs apie 300 Lietuvos partizanų jungtinis būrys.[3]
LTSR metais Panemunis buvo „Nemunėlio“ tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė malūnas, vilnų karšykla, felčerių ir akušerių punktas, nepilnoji vidurinė mokykla, kultūros namai, biblioteka.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1919–1950 m. | Panemunio valsčiaus centras |
1950–1981 m. | Panemunio apylinkės centras |
nuo 1995 m. | Pandėlio seniūnija |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1598 m. ir 2011 m. | |||||||||
1598 m. | 1859 m. | 1898 m.*[2] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m.[5] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
69 | 221 | 350 | 438 258 (miestelyje) 180 (dvare) |
537 | 251 | 287 | 287 | ||
1986 m.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | - | - | - | ||
319 | 327 | 308 | 231 | - | - | - | - | ||
| |||||||||
|
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rufas Balčiūnas – vargonininkas, chorvedys
- Petras Četkauskas – vargonininkas, chorvedys
- Povilas Četkauskas – vargonininkas, chorvedys
- Kazimieras Četkauskas – vargonininkas, chorvedys
- Vytautas Četkauskas (1910) – vargonininkas, chorvedys
- Arvydas Genys (gim. 1954) – poetas, prozininkas
- Petras Kisielis (1890–1940) – dailininkas, portretistas, mirė sovietiniame kalėjime Vladivostoke.
- Nikodemas Martinonis (1887–1957 Kaune) – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius
- Janis Jaunsudrabinis – latvių rašytojas ir tapytojas 1892–1893 m. mokytojavo rusiškoje mokykloje
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Понѣмуне. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 542 psl. (rus.)
- ↑ Panemunis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Panemunis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 754 psl.
- ↑ Panemunis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 440 psl.
- ↑ Panemunis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 289 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia
- Panemunis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 189 psl.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
![]() |
Suvainiškis – 13 km Čedasai – 10 km Naujasodė – 4 km |
![]() | |||||||||
|
Konstantinava – 4 km Kazliškis – 12 km | ||||||||||
PANDĖLYS – 7 km | Kurklaičiai II – 6 km |
Čedasai | Duokiškis | Juodupė | Jūžintai | Kamajai | Kazliškis | Kriaunos | Obeliai | Pandėlys | Panemunėlio GS | Panemunėlis | Panemunis | Rokiškis | Salos | Suvainiškis