Jonas Macijauskas (1900)
| Jonas Macijauskas | |
|---|---|
| |
| Jonas Macijauskas (antras iš dešinės) Raudonosios armijos lietuviškojoje šaulių divizijoje | |
| Gimė | 1900 m. birželio 13 d. Obeliai, Zarasų apskritis |
| Mirė | 1981 m. kovo 27 d. (80 metų) Vilnius |
| Veikla | karinis, partinis veikėjas |
| Partija | 1917 m. SSKP |
| Alma mater | 1936 m. Lenino politinė karo akademija |
Jonas Macijauskas (1900 m. birželio 13 d. Maigiškių kaime, Obelių valsčiuje, Zarasų apskritis – 1981 m. kovo 27 d. Vilniuje) – sovietinis karinis bei partinis veikėjas, generolas majoras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1919 m. birželio mėn. už antivalstivalstybinę veiklą Lietuvos Respublikos teismo nuteistas 10 m. kalėti. 1921 m. keičiantis kaliniais išleistas į Sovietų Rusiją, kovojo su baltagvardiečiais. 1926–1940 m. Raudonosios armijos politinis darbuotojas. 1936 m. baigė Lenino politinę karo akademiją. 1936–1939 m. Čeliabinsko lakūnų mokyklos politinio skyriaus viršininko pavaduotojas. 1939 m. kurį laiką NKVD buvo suimtas, kalintas.
1940 m. birželio mėn. atsiųstas į sovietų okupuotą Lietuvą, 1940 m. liepos mėn. paskirtas vadinamosios Liaudies kariuomenės vyriausiuoju politiniu vadovu. Prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės naikinimo, joje diegė sovietinę tvarką, persekiojo patriotinių pažiūrų kariškius, vadovavo jų represijoms. 1940 m. rugpjūčio mėn. – 1941 m. 29-ojo teritorinio šaulių korpuso politinio skyriaus viršininkas. 1942–1945 m. 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos komisaras, divizijos vado pavaduotojas politiniams reikalams. 1943 m. daugiausia dėl jo kaltės pirmosiose divizijos kautynėse su Vokietijos kariuomene prie Aleksejevkos (Oriolo sritis) žuvo labai daug (kai kuriais duomenimis – daugiau kaip 50 %) divizijos karių. Pasižymėjo lietuvių tautos interesams priešiškomis stalinistinėmis pažiūromis.
1944 m. generolas majoras. 1946–1950 m. LSSR karinio komisariato politinio skyriaus viršininkas, 1950–1962 m. LSSR karinis komisaras. Nuo 1962 m. LSSR MT patarėjas. Nuo 1966 m. sovietinio karo veteranų komiteto Vilniaus sekcijos pirmininkas. Parašė tendencingų atsiminimų.
1941–1949 m. LKP(b) revizijos komisijos narys, 1949–1961 m. LKP CK narys. 1946–1958 m. SSRS AT, 1959–1963 m. LSSR AT deputatas.[1][2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tėvynės karo frontuose. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1953. – 271 p.
- Už liaudies laimę. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 528 p.
- Saulė leidžias, saulė teka. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 286 p.
- Ąžuolai nelinksta / Jonas Macijauskas, Emanuelis Vaserdamas. – Vilnius: Vaga, 1967. – 256 p.
- Jų atminimas gyvas / Jonas Macijauskas, Emanuelis Vaserdamas. – V.: Mintis, 1976. – 203 p.
- Kartu su liaudimi / Jonas Macijauskas, Emanuelis Vaserdamas. – Vilnius: Mintis, 1980. – 147 p.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1965 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Henrikas Eimontas. Jonas Macijauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 668
- ↑ Vytautas Tininis. Jonas Macijauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 737 psl.