Justas Tolvaišis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Justas Tolvaišis
Gimė 1954 m. rugpjūčio 31 d.
Vabalninkas, Biržų rajonas
Mirė 2008 m. liepos 30 d. (53 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Panemunės kapinės
Veikla dailininkas grafikas, knygų iliustratorius
Alma mater Valstybinis dailės institutas

Justas Tolvaišis (1954 m. rugpjūčio 31 d. Vabalninke, Biržų raj. – 2008 m. liepos 30 d. Kaune) – Lietuvos dailininkas grafikas, knygų iliustratorius, lietuviškų pinigų talonų ir litų autorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978 m. baigė Valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija, VDA), įgijo grafiko specialybę.

19811985 m. dirbo Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje, 1991 m. Valstybinio dailės instituto Kauno pramoninės dailės fakultete, 19921993 m. VDA Kauno dailės institute.

Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos narys. Žuvo gaisro metu savo studijoje Žaliakalnyje, Vaisių gatvėje. Palaidotas Panemunės kapinėse.

100 talonų (1991 m.)
20 litų banknotas (1997 m.)

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmųjų atgavusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos pinigų – 1991 m. pavyzdžio 50 ir 100 talonų [1] bei 1993 m.[2] ir 1997 m.[3] pavyzdžio 20 litų banknoto autorius. Už 1993 m. banknoto projektą iš valstybės gavo 2000 talonų honoraro (konvertavus – 20 Lt).[4]

Iliustravo knygas: Romualdo Neimanto „Gintaro kelias“ (1985 m.), lietuvių liaudies pasakų rinkinys „Stebuklingas žodis“ (1985 m.), Sigito Gedos „Kurdų sakmės“ (1987 m.), Vytauto Rašicko „Zuika padūkėlis“ (1987 m.), Lietuvių kalbos frazeologinis žodynas (1989 m.), Antano Tylos „Lietuvos didieji kunigaikščiai“ (1995 m.).

Sukūrė batikos technika atliktų dekoratyvinių pano, plakatų, bukletų, lino raižinių, ofortų.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. XXII Baltijos respublikų ir Baltarusijos knygos meno konkurso trečiojo laipsnio diplomas ir Lietuvos knygos meno konkurso pirmojo laipsnio diplomas už etnologės Pranės Dundulienės knygos „Duona lietuvių buityje ir papročiuose“ iliustravimą ir meninį apipavidalinimą.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]