Gargždų Minijos progimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gargždų „Minijos“ progimnazija
[[Vaizdas:|Gargždų „Minijos“ progimnazija herbas|center|150px]]
[[Vaizdas:|Gargždų „Minijos“ progimnazija|left|250px]]
Miestas (gyvenvietė): Gargždai
Mokyklos direktorius(-ė): Julius Gindulis
Mokinių skaičius: 1067
Įkūrimo data: 1945 m.
Uždarimo data: 1945 m.
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 78

Gargždų „Minijos“ progimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Gargžduose, P. Cvirkos g. 25, vykdanti pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 191788974.

Filialai:

  • Gargždų „Minijos“ progimnazijos Jakų skyrius
  • Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyrius

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. vasario 20 d. įkurta Gargždų progimnazija, 1949 m. ji reformuota į vidurinę mokyklą, mokėsi 202 mokiniai. 1951 m. išleista pirmoji abiturientų laida. 1965 m. mokykla įsikuria naujame pastate. 1972 m. pastačius kitą mokyklą (dab. Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla), tampa Gargždų 1-ąja vidurine mokykla. 1988 m. mokykla gavo buvusio 2-ojo lopšelio-darželio patalpas, kuriose dabar dirba pradinės klasės.

1998 m. mokykloje įsteigtos trys suaugusiųjų klasės. 1998 m. rugsėjo 1 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu mokyklai leista dirbti pagal profilinio mokymo modelį. 1999 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba suteikė mokyklai „Minijos“ vardą. 2003 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vėžaičių ir Dovilų pagrindinėmis mokyklomis. Mokykloje sėkmingai veikia savivaldos institucijos: mokyklos bei seniūnų tarybos, o nuo 2000 m. ir prezidentūra.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išleistos 54 laidos – 3337 abiturientai. Mokykloje dirba 23 buvę mokiniai, ją baigė akademikai Benediktas Juodka, Eduardas Vilkas, rašytojai Petras Dirgėla ir Povilas Dirgėla, literatūros kritikas Jonas Lankutis, poetė Dalia Kudžmaitė-Balsienė, teologijos daktaras Andrius Narbekovas, istorikas Saulius Kaubrys, technikos mokslų daktaras Antanas Dumbrauskas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]