Simfoninis orkestras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Simfòninis orkèstras, filharmòninis orkèstras – nuo 80 iki 120 muzikos instrumentų ansamblis, griežiantis tokiam ansambliui specialiai sukurtus didelės apimties simfoninės muzikos (simfonijas, koncertus, operas, baletus ir kt.) arba pritaikytus (instrumentuotė) kūrinius (siuitas, šokius ir kt.). Būdinga darnus ansambliškumas, homogeniškas skambesys.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal vienodų medinių pučiamųjų instrumentų skaičių, simfoniniai orkestrai esti dviejų rūšių:
- dvigubos sudėties (mažasis simfoninis orkestras)
- trigubos sudėties (didysis simfoninis orkestras).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simfoninis orkestras pradėjo formuotis XVIII a. klasicizmo epochoje. Tuomet jo sudėtis buvo nedidelė – vos 25 muzikantai. Orkestre dominavo styginiai instrumentai, buvo kelios poros medinių pučiamųjų, kartais valtornės ir trimitai, ir vienintelis mušamasis – timpanas.
Pirmieji kompozitoriai, rašę simfoniniam orkestrui, buvo didieji Vienos klasikai – J. Haidnas, V. A. Mocartas ir L. van Bethovenas. Jų kūryboje susiformavo tobuliausias muzikos žanras orkestrui – simfonija.