Jonas Jurašas
| Jonas Jurašas | |
|---|---|
| |
| Jonas Jurašas knygos apie Mindaugo Navako kūrybą „Šlovė buvo ranka pasiekiama“ pristatyme, Vilnius, 2016 m. | |
| Gimė | 1936 m. birželio 19 d. Panevėžys |
| Tėvas | Jonas Jurašas |
| Motina | Sofija Jurašienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Aušra Marija Sluckaitė |
| Veikla | teatro režisierius |
| Alma mater | 1964 m. Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas |
Jonas Jurašas (g. 1936 m. birželio 19 d. Panevėžyje) – Lietuvos teatro režisierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
J. Jurašo tėvai, mokytoja Sofija Jurašienė ir atsargos karininkas Jonas Jurašas, 1941 m. buvo sušaudyti senosiose Panevėžio žydų kapinėse.[1] Mažametis augo pas giminaičius Marijampolėje.
Žmona Aušra Marija Sluckaitė. 1964 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Sukūrė spektaklių Lietuvos rusų dramos, Šiaulių dramos, Lietuvos dramos teatruose. 1967–1972 m. Kauno dramos teatro vyr. režisierius, atleistas iš pareigų dėl politinių motyvų.
Protestuodamas prieš kūrybinės laisvės suvaržymą 1974 m. su žmona emigravo, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, vėliau JAV. Sukūrė spektaklių JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990–1992 m. sukūrė spektaklių Kauno dramos teatre. Režisavo operų Lietuvos operos ir baleto teatre. JAV (Jeilio dramos mokyklos, Rutgerso universiteto, Vašingtono valstijos universiteto, Ohajo universiteto), Kanados (Nacionalinės teatro mokyklos) aukštųjų mokyklų kviestinis profesorius.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ekspresyvaus ir metaforiško teatro kūrėjas, ypač svarbia laikė teatro etiką, stengėsi aktoriams įdiegti pasiaukojamo bendro darbo principus. Siekė išryškinti aktoriaus individualybę, kad jis taptų kūrybos proceso visaverčiu dalyviu.[2]
Pastatymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1963 m. – Aleksandras Volodinas. Paskyrimas, Lietuvos valstybinis rusų dramos teatras
- 1966 m. – Arkadijus Arkanovas, Grigorijus Gorinas. Žiūrėk, Europa, Šiaulių dramos teatras
- 1967 m. – Slavomiras Mrożekas. Tango, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras
- 1967 m. – Leonidas Zorinas. Varšuvos melodija, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras, po pirmo sezono uždraustas rodyti
- 1968 m. – Maras Baidžijevas. Dvikova, Kauno valstybinis dramos teatras
- 1968 m. – Kazys Saja. Mamutų medžioklė, Kauno valstybinis dramos teatras
- 1968 m. – Michailas Bulgakovas. Moljeras, Kauno valstybinis dramos teatras
- 1970 m. – Michailas Šatrovas. Bolševikai, Kauno valstybinis dramos teatras
- 1970 m. – Kazys Saja. Šventežeris, Kauno valstybinis dramos teatras
- 1970 m. – Juozas Glinskis. Grasos namai, Kauno valstybinis dramos teatras, cenzūros pakeistas
- 1971 m. – Viljamas Šekspyras. Makbetas, teatras „Sovremennik“, Maskva, Rusija, uždraustas rodyti
- 1971 m. – pagal Čingizą Aitmatovą, Motinos laukas, Kauno valstybinis dramos teatras
- 1972 m. – Juozas Grušas. Barbora Radvilaitė, Kauno valstybinis dramos teatras, cenzūros pakeistas
- 1976 m. – Andrejus Almarikas. Rytai–Vakarai, Hartman Conservatory Theater, Stamfordas, JAV
- 1977 m. – Viljamas Šekspyras Makbetas, teatras „La Mama e.t.c.“, Niujorkas
- 1978 m. – Juozas Glinskis. Pasivaikščiojimas mėnesienoje, Theater for the New City, Niujorkas
- 1979 m. – Samuelis Beketas. Lošimo pabaiga, Trinity Square Repertory Theater, Providansas, JAV
- 1980 m. – Nikolajus Erdmanas. Savižudis, Trinity Square Repertory Theater“ Providance, teatras „Anta“, Brodvėjus, Niujorkas
- 1981 m. – Fernandas Kromelinkas. Kilnusis apgautas vyras, Yale Repertory Company, Niu Heivenas, JAV
- 1981 m. – Maria Rasa (A.M.Sluckaitė). Zekai, Theater for the New City, Niujorkas, JAV
- 1984 m. – Antonas Čechovas. Trys seserys, Tadashi Suzuki Company, tarptautinis Togos festivalis, Japonija
- 1986 m. – pagal Antoną Čechovą ir Vladimirą Nabokovą, Choristė ir perėjūnas, kultūros centras „Gasteig“, salė „Black Box“ Miunchenas, Vokietija
- 1986 m. – Morisas Meterlinkas. Princesė Malena, Nyderlandų nacionalinis teatras, Gentas, Olandija
- 1989 m. – pagal Fiodorą Dostojevskį, Idiotas, Dallas Theater Centre, Dalasas, Trinity Square Repertory Theater
- 1990 m. – Aušra Marija Sluckaitė. Smėlio klavyrai, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
- 1991 m. – Haroldas Pinteris. Kalnų kalba, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
- 1992 m. – Arielis Dorfmanas. Mirtis ir mergelė, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
- 1993 m. – Arielis Dorfmanas. Mirtis ir mergelė, The Canadian Stage Company“, Torontas
- 1994 m. – Viljamas Šekspyras. Vasarvidžio nakties sapnas. Rutgerso universiteto Menų centras, Niubrunsvikas, JAV
- 1995 m. – Leonidas Andrejevas. Tas, kuriam skaldo antausius. Vašingtono universiteto teatras, Sietlas, JAV
- 1996 m. – A.M. Sluckaitė. Marina: sielos valanda. HB Playwrights Studio, Niujorkas, JAV
- 1997 m. – Džiuzepė Verdis. Aida, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilnius
- 1997 m. – pagal Žaną Klodą Grumbergą, Seržą Kribusą, Žydiškos istorijos: Paryžius–Briuselis, Ubu Repertory Theater, Niujorkas, JAV
- 2000–2001 m. – R.H. Thomson. Prarasti vaikinai. Grand Canadian Theatre Company, Otava, Winnipegas, Torontas, Kanada
- 2000 m. – Bronius Kutavičius. Lokys, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras,
- 2003 m. – Arthuras. Milleris. Kaina. Banyan teatras. Sarasota, JAV
- 2004 m. – pagal Šekspyrą. Lady M. Ohajo universiteto teatras. Toledas, JAV
- 2006 m. – Rebecca Ritchie. Atminties sodas. Backlot Arts teatras, Sarasota, JAV
- 2007 m. – Christophas Wilibaldas Gluckas. Orfėjas ir Euridikė. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilnius.
- 2009 m. – Amilcare Ponchielli. Lietuviai. Nacionalinis operos ir baleto teatras. Trakų pilis. Lietuva
- 2009 m. – Johnas Patrickas Shanley’s. Dvejonė. XI tarptautinis festivalis Naujosios dramos akcija, Vilnius
- 2010 m. – A.M Sluckaitė pagal Jeaną Anouilhį. Antigonė Sibire, Kauno valstybinis dramos teatras
- 2011 m. – Sofi Oksanen. Apsivalymas, Kauno valstybinis dramos teatras
- 2012 m. – A.M. Sluckaitė pagal Antaną Škėmą. Balta drobulė, Kauno nacionalinis dramos teatras
- 2014 m. – A.M. Sluckaitė pagal Juozą Grušą. Barbora, Kauno nacionalinis dramos teatras
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- A. M. J. Sluckaitė. Po Dvynių ženklu: Teatro menininko kelias tarp dviejų pasaulių, Vilnius, 1994 m.
- Jonas Jurašas, sud. A. Girdzijauskaitė, Vilnius, 1995 m.
- Aušra Marija Sluckaitė. Spektaklių ir sapnų klavyrai. Vilnius, 2016 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sietyno gatvėje – skaudi atmintis sekunde.lt
- ↑ Jonas Jurašas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006