Rodionas Ščedrinas
| Rodionas Ščedrinas rus. Родион Щедрин | |
|---|---|
| Ščedrinas 2017 m. | |
| Gimė | 1932 m. gruodžio 16 d. Maskva, Rusijos TFSR, TSRS |
| Mirė | 2025 m. rugpjūčio 29 d. (92 metai) Miunchenas, Bavarija, Vokietija |
| Sutuoktinis (-ė) | Maja Pliseckaja |
| Veikla | kompozitorius |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
TSRS liaudies artistas | |
| Rodionas Ščedrinas | |
Rodionas Konstantinovičius Ščedrinas (rus. Родион Константинович Щедрин; 1932 m. gruodžio 16 d. – 2025 m. rugpjūčio 29 d.)[1] – rusų kompozitorius.[2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigė Maskvos chorinio dainavimo mokyklą ir 1955 m. Maskvos konservatorijos J. Šaporino kompozicijos bei J. Fliero fortepijono klases. 1959 m. baigė Maskvos konservatorijos aspirantūrą. Nuo 1965 iki 1969 m. dėstė Maskvos konservatorijoje.
1973–1990 m. buvo Rusijos kompozitorių sąjungos pirmininkas. Už nuopelnus jam ir žmonai, balerinai Majai Pliseckajai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Sukūrė baletų, operų, kantatų, oratorijų, simfonijų, koncertų orkestrui, fortepijonui, chorui, kamerinės muzikos kūrinių.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Baletai
- Arkliukas Kupriukas, 1960 m.
- Karmen siuita, 1967 m., Lietuvos operos ir baleto teatras, 1992 m., rež. Juozas Domarkas, 1997 m.
- Ana Karenina, 1972 m., Lietuvos operos ir baleto teatras 1975 m., 2005 m.
- Žuvėdra, 1980 m.
- Dama su šuniuku, 1986 m.
- Operos
- Ne vien tik meilė, 1961 m., Lietuvos operos ir baleto teatras, 1973 m.
- Mirusios sielos, 1997 m.
- Lolita, 1993 m.
- Bojarinė Morozova, 2006 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1972 m. TSRS valstybinė premija
- 1981 m. TSRS liaudies artistas
- 1984 m. Lenino premija
- 1992 m. Rusijos valstybinė premija
- 2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mirė garsus rusų kompozitorius Rodionas Ščedrinas. Delfi. 2025-08-29. Nuoroda tikrinta 2025-08-30.
- ↑ Jūratė Burokaitė. Ščedrin Rodion (Rodionas Ščedrinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 63 psl.
- ↑ Mirė rusų kompozitorius Rodionas Ščedrinas. LRT. 2025-08-29. Nuoroda tikrinta 2025-08-30.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Комиссинский В. О драматургических принципах творчества Р. Щедрина. – М.: «Советский композитор», 1978. – 192 с.
- Тараканов М. Е. Творчество Родиона Щедрина. – М.: «Советский Композитор», 1980. – 328 с.
- Паисов Ю. Хор в творчестве Родиона Щедрина: Исследование. – М.: «Сов. Композитор», 1992. – 240 с., ил.
- Холопова В. Н. Путь по центру. Композитор Родион Щедрин. – М.: «Композитор», 2000. – 310 с., ил.
- Щедрин Р. К. Монологи разных лет. – М.,2002
- Родион Щедрин. Материалы к творческой биографии : Сборник рецензий, исследований и материалов. – М.: МГК им. П. И. Чайковского, 2007. – 488 с., ил.
- Щедрин Р. К. Автобиографические записи. – М.: АСТ, 2008. – 288 с., ил.