Birutė Žilytė-Steponavičienė
| Birutė Janina Grasilda Žilytė-Steponavičienė | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. birželio 2 d. Nainiškiai, Miežiškių valsčius |
| Mirė | 2024 m. lapkričio 3 d. (94 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Algirdas Steponavičius |
| Veikla | dailininkė grafikė, knygų iliustratorė |
| Alma mater | 1956 m. Valstybinis dailės institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
• 1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius | |
Birutė Janina Grasilda Žilytė-Steponavičienė (1930 m. birželio 2 d. Nainiškiuose, Miežiškių valsčiuje – 2024 m. lapkričio 3 d. Vilniuje)[1][2] – lietuvių dailininkė grafikė, knygų iliustratorė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Miežiškių pradinėje mokykloje, Panevėžio mergaičių ir suaugusiųjų gimnazijose. 1956 m. baigė Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija).
1963–1987 m. dirbo M. K. Čiurlionio meno mokykloje dėstytoja. Nuo 1956 m. dirbo kūrybinį darbą (knygų iliustravimas, grafika, sieninė tapyba). Buvo ilgametė „Genio“ žurnalo iliustruotoja. Už knygų vaikams iliustracijas apdovanota Lietuvos ir tarptautinėmis premijomis.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė grafikos kūrinių (ciklai – Anykščiai I–IV 1961, Vilnius I–IV 1966, Augalai I–IV 1973–1974, triptikas Žalgiris I–III 1970, Talino grafikos trienalės I premija, 1971), jiems būdinga savita pasaulėjauta, įtaigi vaizduosena, daugiareikšmė ir daugiaplanė meninė visuma. Iliustravo knygų vaikams (K. Jakubėno „Abėcėlė“ 1958; A. Liobytės „Pabėgusi dainelė“ 1966, 1975 ir „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ 1970, 2007; Tarptautinės knygos parodos Leipcige aukso medalis 1971, J. Rainio „Aukso sietelis“ 1967, Aukso obuolio prizas Bratislavoje 1969, K. Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ 1974, 1985; S. Nėries „Eglė žalčių karalienė“ 1989, 2007 su papildytomis iliustracijomis). Sukūrė sienų tapybos kompozicijų (buvusioje kavinėje „Nykštukas“ Vilniuje, su vyru A. E. Steponavičiumi, L. Ločeriu, 1964, neišliko, vaikų sanatorijoje „Pušelė“ Naujuosiuose Valkininkuose, su A. E. Steponavičiumi, 1972; 1993 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą, unikalus kodas 14550; šio suniokoto kūrinio skaitmeniniu būdu atkurtas fragmentas yra MO muziejuje Vilniuje), joms būdinga lietuvių stebuklinių pasakų išradingi vaizdiniai, įvaizdžių įvairovė, vyrauja kūrinio dalių konstruktyvi dermė. Sudarė albumą Algirdas Steponavičius: Paslaptingas būties švytėjimas (2002).
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1971 m. LTSR valstybinė premija
- 1997 m. vasario 10 d. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi
- 2015 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 2020 m. Vilniaus dailės akademijos garbės profesorė[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ieva Koncytė. Birutė Žilytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-05-10. Nuoroda tikrinta 2024-11-04.
- ↑ „Mirė žymi knygų iliustruotoja, dailininkė Birutė Žilytė-Steponavičienė“. LRT. 2024-11-03. Nuoroda tikrinta 2024-11-03.
- ↑ Birutė Žilytė
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]