MO muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
 KWrite icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
MO muziejus
MO-museum-logo-LT.png
Vieta Pylimo g. 17, Vilnius
Architektas Studio Libeskind, DO architects
Atidarymas 2018 m. spalio 18 d.
Plotas 3100 kv.m

MO muziejus – modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus Vilniuje, įkurtas mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva. 2009 m. įsteigtas kaip Modernaus meno centras (MMC). MO muziejus iki 2018 metų veikė kaip „muziejus be sienų“ – įgyvendino visuomenei ir Vilniaus miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus, leido meno edukacijai skirtas knygas.[1]

MO muziejus, atidarytas 2018 m. spalio 18 d. Jame sukaupta daugiau nei 4500 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekcija nuo 1960-ųjų iki šių dienų.[2] Muziejuje vyksta parodos, kino seansai, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai, skirti įvairaus amžiaus lankytojų grupėms.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MO istorija prasidėjo 2008 m., kai muziejaus steigėjai Viktoras ir Danguolė Butkai nusprendė pradėti sistemingai rinkti dailės kolekciją. Renkant Lietuvos dailės kolekciją nuo 6-ojo XX a. deš. iki šių dienų talkino prof. dr. Raminta Jurėnaitė ir kiti menotyrininkai. Šio laikotarpio pradžios dailė atspindi Lietuvos kultūros modernėjimą, po stalinizmo epochos prasidėjusį nors nežymų, tačiau nuolatinį kultūros laisvėjimą.[4]

2009 m. įsteigta viešoji įstaiga – Modernaus meno centras (MMC). MMC orientavosi ne tik į dailės kolekcijos rinkimą, bet ir į ugdymą, edukaciją, todėl imtasi knygų apie meną leidybos. Buvo leidžiamos užsienio autorių knygos vaikams apie dailininkus ir meno istoriją. Taip pat leidinių sąrašas buvo pildomas verstinėmis knygomis jaunimui ir suaugusiems, sudarytas Lietuvos tapytojų darbų albumas, Lietuvos modernistų, Arvydo Šaltenio ir Kosto Dereškevičiaus, o 2018 m. – ir MO kolekcijos, grafikos kūrinių albumai. Iki muziejaus atidarymo 2018 m. MMC išleido per trisdešimt knygų apie meną vaikams ir suaugusiems.[5]

MO muziejaus statybos prasidėjo 2017 m. balandžio mėn. buvusio kino teatro „Lietuva“ vietoje. Muziejaus statyba finansuota Viktoro ir Danguolės Butkų lėšomis.[6]

Steigėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Danguolė yra biologė, biofizikė, o Viktoras – chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, 2010 m. įmonę „Fermentas“ pardavęs JAV kompanijai „Thermo Fisher Scientific“, MO įkūrėjai laikomi ilgamečiais meno globėjais.[7]

Už nuopelnus ir MO muziejaus įkūrimą Viktoras ir Danguolė Butkai gavę ne vieną apdovanojimą:

2019 m. Danguolė ir Viktoras Butkai paskelbti Vilniaus garbės piliečiais.[8]

Žmonės 2019“ apdovanojimuose MO muziejaus steigėjai išrinkti „Metų žmonėmis“.[9] Apdovanojimas skiriamas žmonėms, savo idėjomis ir darbais rodantiems pavyzdį kitiems.

LRT „Metų apdovanojimuose“ 2018 m. Danguolė ir Viktoras Butkai paskelbti „Metų žmogus“ nominacijos laureatais.[10] Apdovanojimas skirtas už MO muziejaus įsteigimą.

VU TSPMI „Metų valstybės kūrėjo 2018“ apdovanojimas, skirtas labiausiai Lietuvos valstybei 2018 m. nusipelniusiems asmenims.[11]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MO muziejaus pastatą suprojektavo JAV architektas Danielis Libeskindas. MO muziejaus projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su D. Libeskindo architektų grupe „Studio Libeskind“ ir Lietuvos architektų komanda „Do Architects“. Tai yra pirmasis „Studio Libeskind“ projektas Baltijos šalyse.[12]

MO muziejaus pastatas

2017 m. vasarį pradėti buvusio kino teatro „Lietuva“ griovimo darbai.[13] 2017 m. balandį baigus griovimo darbus, pradėtos MO muziejaus statybos, į būsimo pastato pamatus įkasama simbolinė laiko kapsulė.[14] MO muziejaus statybos buvo finansuojamos privačiomis V. ir D. Butkų lėšomis. Tai pirmas tokio masto kultūros mecenatystės projektas, įgyvendinamas nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.[15]

Muziejaus erdvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MO muziejaus erdvės pritaikytos visapusiškam laisvalaikiui. Pirmame aukšte yra holas su universalia renginių sale, muziejaus parduotuvė, kavinė MO bistro, meno kūrinių saugykla, antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė, skirta didžiosioms MO parodoms, įrengta trečiame aukšte. Viena svarbiausių muziejaus architektūrinių detalių – spiraliniai laiptai, primenantys DNR grandinę – ne tik viena dažniausiai fotografuojamų muziejaus vietų, bet ir simboliškai sieja MO muziejų su jo steigėjų praeitimi.[16]

Šalia muziejaus taip pat įrengtos poilsio erdvės. Čia įkurtas miestiečiams ir svečiams visuomet atviras skulptūrų sodas bei terasa.[17]

Skulptūrų sodas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MO skulptūrų sode eksponuojami MO kolekcijai priklausantys Nacionalinės premijos laureatų kūriniai. Tai – Mindaugas Navakas, vienas pirmųjų Lietuvoje ėmęsis įvietinto meno; Petras Mazūras, pastaruoju metu puoselėjantis konceptualiąją skulptūrą; Vladas Urbanavičius, išgarsėjęs savo „Krantinės arka“ (2009), vilniečių praminta „Vamzdžiu“. Taip pat MO sode eksponuojamos ir Ksenijos Jaroševaitės figūrinės skulptūros.[18]

MO muziejaus sodui ir jame esantiems MO kolekcijos meno kūriniams pažinti sukurtas e.gidas.

Parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji ir mažoji MO parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MO muziejus kasmet pristato 2 didžiąsias (spalį ir balandį) ir 2–3 mažąsias parodas.[19] Muziejuje nėra nuolatinės ekspozicijos: parodos yra keičiamos, siekiant kiekvienoje jų pristatyti vis kitus MO kolekcijos autorių kūrinius. Parodos analizuoja skirtingas, Lietuvoje ir pasaulyje svarbias temas, siekiama pristatyti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio meno kūrėjus Lietuvos publikai, platesniame – tiek užsienio meno, tiek kitų sričių – kontekste.

Praėjusios MO parodos

  • Didžioji paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ (2019 m. spalio 5 d. – 2020 m. kovo 1 d.)
  • Didžioji paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“ (2019 m. balandžio 6 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d.)
  • Pirmoji MO didžioji paroda „Visas menas – apie mus“ (2018 m. spalio 18 d. – 2019 m. kovo 3 d.)
  • Mažoji paroda „Mūsų asmenukė“ (2019 m. rugpjūčio 8 d. – 2019 m. lapkričio 17 d.)
  • Mažoji paroda „Bendrabūvis“ (2019 m. gegužės 4 d. – 2019 m. liepos 22 d.)
  • Mažoji paroda „Atspirties taškas“ (2019 m. kovo 8 d. – 2019 m. balandžio 14 d.)
  • Pirmoji MO mažoji paroda „Praeinantis kasdienis gyvenimas“ (2018 m. spalio 18 d. – 2019 m. vasario 24 d.)
  • Algimanto Kunčiaus fotografijų ciklo „Prie jūros“ paroda Klaipėdos gastrobare „Švyturys Bhouse“ (2019 m. birželio 27 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d.)

Kolekcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MO muziejaus kolekcija – viena didžiausių Lietuvoje privati meno kolekcija, sudaryta iš lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių menininkų-modernistų kūrinių ir apimanti laikotarpį nuo 1960-ųjų iki šių dienų.[2] Ją sudaro daugiau nei 4500 lietuvių modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių.[2] Nuo 2011 metų kolekcijai yra suteiktas nacionalinės reikšmės statusas.[20]

Kolekcijos branduolį sudaro gausūs tapybos, grafikos, fotografijos ir videomeno rinkiniai, juos papildo mažesnis skulptūros ir tarpdisciplininių menų (performanso, instaliacijos ir kt.) rinkinys.[21] Šie rinkiniai – ir jų kontekstas – yra pateikiamo Lietuvos moderniosios ir šiuolaikinės dailės raidos apibūdinimo pagrindas.

Dalis surinktų kūrinių – ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtas menas, kuriam tuo metu didieji Lietuvos muziejai neskyrė dėmesio atsižvelgdami į valstybės politiką. Taip pat pristatoma kūrėjų karta, kuri į meno sceną įžengė Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Daugelis kolekcijos autorių aktyviai kuria ir šiandien, yra pripažinti Lietuvoje ir užsienyje.[22]

Internetiniame puslapyje, sukurtame dar 2009 m., galima rasti visų MO muziejaus įsigytų darbų reprodukcijas arba nuotraukas, papildytas rašytine, vaizdine ir garsine medžiaga, surinkta lankantis dailininkų dirbtuvėse ir fiksuojant susitikimų akimirkas, dirbtuvių interjerus, mintis apie kūrybą. Menotyrininkų tekstai pasakoja apie kūrėjus ir jų darbus, audiogidai ir aprašymai plačiau supažindina su kūriniais.[23]

MO kūrinių kolekcija nuolat pildoma naujais ir aktualiais lietuvių meno darbais.

Tapyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolekcijos branduolį sudaro tapyba, apimanti apie 250 menininkų kūrybos pavyzdžius. Kolekcija prasideda tarpukario modernizmą tęsusių Antano Gudaičio, Leono Katino, Algirdo Petrulio kūriniais, tęsiant 7-to dešimtmečio kartos, socrealizmo doktrinoms priešinga spalvinga, ekspresyvia ir dekoratyvia Jono Švažo, Vinco Kisarausko, Vincento Gečo ir kt. tapyba. Vėliau sekė 8-ajame dešimtmetyje neoekspresionizmą perėmusių Antano Martinaičio, Algimanto Jono Kuro, Kosto Dereškevčiaus ir kt. kūryba. Taip pat abstrakčią tapybą vysčiusių Lino Katino, Eugenijaus Cukermano, Laimos Drazdauskaitės ir kt. kūriniai. Muziejuje sukaupta 9-tojo dešimtmečio neoekspresionistų Alfonso Vilpišausko, Arūno Vaitkūno, Jono Gasiūno ir kt. tapyba.

Paskutinių dviejų dešimtmečių kūriniai MO kolekcijoje – ekspresyvus Alono Štelmano, Jovitos Aukštikalnytės realizmas, Patricijos Jurkšaitytės, Eglės Gineitytės neoromantizmas ir Pauliaus Juškos, Žygimanto Augustino neoakademizmas, konceptualios realizmo variacijos Eglės Ridikaitės, Agnės Jonkutės tapyboje.

Grafika ir fotografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MO muziejuje sukaupta nuo 1960 m. iki šių dienų grafika bei humanistinės Lietuvos fotografijos mokyklos fotografų Antano SutkausAleksandro MacijauskoRomualdo Rakausko darbai. Taip pat vėlesnių kartų autorių Alfonso BudvyčioVytauto Balčyčio fotografijos.

Video menas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Video meno kolekcija apima dokumentalius kūrinius, sukurtus naudojantis socialinio tyrimo strategijomis (Artūras Raila, Robertas Antinis), ir individualias siurrealistines tikrovės interpretacijas (Jurga Barilaitė, Evaldas Jansas, Svajonė ir Paulius Stanikai).

Skulptūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejuje formuojamas skulptūros fondas, kuriame yra tarp skulptūros ir objekto balansuojantys Petro MazūroMindaugo NavakoGedimino Akstino kūriniai.

Jaunosios kartos menininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolekciją papildo jaunosios kartos menininkų (Andriaus Zakarausko, Lino Jusionio, Adomo DanusevičiausEglės Karpavičiūtės, Monikos Furmanavičiūtės ir kt.) kūryba.

MO kolekciją sudaryti padeda menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė, remiamasi kitų menotyrininkų, meno kritikų rekomendacijomis. Kolekcijoje esantys darbai profesionaliai restauruojami ir saugojami saugyklose.

MO muziejus skiria daug dėmesio autorių kūrybos pristatymui ir viešinimui. Rengiami interviu su menininkais, dalies kūrinių audiogidai. Visa MO muziejaus veiklą atspindinti informacija ir kolekcija talpinama interneto svetainėje [24]

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatų gatvė

MO muziejus savo veiklą pradėjo 2009 m. Vilniuje, Literatų gatvės 8-ame name, todėl pirmasis muziejaus projektas įvyko šioje gatvėje. Projekto tikslas – atgaivinti Literatų gatvę, tvirčiau susieti su Vilniuje gyvenusiais, kūrusiais literatais, su užsienio rašytojais, vienaip ar kitaip susijusiais su Vilniumi, Lietuva.[25]

Bendradarbiaujant su kuratore Egle Vertelkaite, pasitelkus daugiau nei 100 dailininkų Vilniaus senamiestyje įgyvendintas Literatų sienos projektas. Daugiau nei 200 Literatų gatvės sienoje instaliuotų plokštelių – keramikinių, metalinių, plastikinių – pristato plačią Lietuvos literatūros panoramą.[26] Menininkų kūriniai išsamiai pristatomi MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės parengtoje knygoje „Literatų gatvė. Kultūrinis gidas“ (2014).[27][28] Taip pat Eglė Vertelkaitė drauge su dizaineriu Vaidotu Skolevičiumi sukūrė specialų Literatų gatvės tinklalapį.

Projekto įgyvendinimas truko ketverius metus – užbaigtas 2013 m.[29]

Vilniaus kalbančios skulptūros

MO muziejus išleido sostinę pažinti kviečiantį kultūrinį gidą apie Vilniaus skulptūras ir paminklus „Vilniaus skulptūrų kelias“.[30] Šį sumanymą pratęsė 2015 m. pristatytas interaktyvus projektas viešosiose miesto erdvėse „Vilniaus kalbančios skulptūros“, kuriame interaktyvumas suteiktas virš 20 sostinės skulptūrų.[31] Muziejus prakalbino skulptūras, kuriose įkūnytos svarbios lietuvių istorinės asmenybės, kitų tautų atstovai, atspindintys Vilnių kaip multikultūrinį miestą, ir fikciniai personažai, tampantys dar viena pasakojimo apie Vilniaus miestą dalimi.

Vilnius tapo ketvirtu miestu, prisijungusiu prie tarptautiniame projekte dalyvaujančių pasaulio megapolių. Žymių Lietuvos rašytojų parengtus tekstus apie skulptūras įskaitė profesionalūs aktoriai.[32][33]

Kultūros istorija Siekiant geriau pažinti MO muziejaus kolekcijos kūrinių kontekstą 2011 m. pradėtas „Kultūros istorijos“ projektas,[34] aprėpiantis dailės, fotografijos, scenografijos, literatūros, teatro, kino, muzikos, šokio, dizaino, architektūros ir kt. kultūros sričių modernėjimo istoriją Lietuvoje (nuo 1960 m. iki 2017 m.). Jo tikslas – edukacinis, skirtas supažindinti su plačiu Lietuvos kultūros lauku, skatinti naujus tyrimus, naujų specializuotų leidinių publikavimą. Šis Lietuvos kultūros istorijos archyvas rengiamas bendradarbiaujant su žymiais Lietuvos menotyrininkais, kultūros ir architektūros, literatūros istorikais ir teoretikais. Kultūros istorijos projektas skirtas naudoti ne tik atskirų kultūros šakų tyrinėtojams, bet ir pedagogams, studentams, moksleiviams.[35]

Keliaujantis muziejus

2017 m. MO muziejus komanda aplankė kelias dešimtis Vilniaus mokyklų bei bendruomenių, su kuriomis nagrinėjo kūrybiškumo, meno edukacijos, glaudaus ryšio tarp meno ir gyvenimo temas. Projekto „Keliaujantis muziejus“ metu MO komanda vedė specialias pamokas bei susitikimus, kurių dalyviai turėjo galimybę netradiciškai susipažinti su Lietuvos kultūra.[36]

2018 metus MO muziejus skyrė pažinčiai su bendruomenėmis – aplankė didžiuosius Lietuvos miestus ir supažindino su būsimu muziejumi.[37]

Meno laboratorija

2016 m. MO muziejus kartu su moderniosios biotechnologijos įmone „Thermo Fisher Scientific Baltics“ įgyvendino nestandartinį personalo valdymo projektą „Meno laboratorija“. Projekto metu dalyviai lankėsi menininkų dirbtuvėse, dalyvavo menotyrininkų rengtose kūrybinėse dirbtuvėse, susipažino su MO muziejaus kolekcijos saugyklų specifika. 3 mėnesius trukusio bendradarbiavimo rezultatu tapo mokslininkų kuruojama paroda „Tiltai“. Parodos kuratoriais tapo 16 „Thermo Fisher Scientific Baltics“  darbuotojų iš skirtingų sferų – nuo mokslinių tyrimų, gamybos iki dirbančių administracijoje.[38]

Knygų leidyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygos vaikams ir jaunimui

Bendradarbiaudamas su užsienio leidyklomis MO muziejus inicijavo vaikų, jaunimo meniniam ugdymui skirtų verstinių knygų leidybą.[39]

Išleistos knygos: Aleksandra Mizielinska ir Daniel Mizielinski „Namukas“ (2012); Ewa Solarz „Dizainas“ (2012); Sebastian Cichocki „Menas“ (2013); Angela Wenzel „13 paveikslų, kuriuos dera žinoti“ (2012); Bjørn Sortland ir Hilde Kramer „Ką mena širdis“ (2012), Bettina Schumann „13 menininkių, kurias dera žinoti“ (2015); Brad Finger, „13 modernių dailininkų, kuriuos dera žinoti“ (2014); Florian Heine, „13 didžiųjų meno išradimų, kuriuo dera žinoti“ (2014), Bjorn Sortland „Minutė tiesos“ (2015), Monika Krikštopaitytė „Kultūringa pelė Stasė“ (2016).

Meno albumai ir edukacinės meno knygos

MO išleido tris Lietuvos tapybą pristatančius albumus bei kitas netradicines meno edukacijos knygas: Raminta Jurėnaitė „Kostas Dereškevičius. Tapyba“ (2012), pokalbių knygą su poetu, eseistu, vertėju, dailės kritiku Alfonsu Andriuškevičiumi „Pro A.A. prizmę. Alfonsas Andriuškevičius kalbasi su Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene“ (2013); Chris Rodrigues, Chris Garratt „Įvadas į modernizmą. Iliustruotas gidas“ (2013); Richard Appignanesi, Chris Garratt, Ziauddin Sardar, Patrick Curry „Įvadas į postmodernizmą. Iliustruotas gidas“ (2014); Raminta Jurėnaitė „Lietuvos tapyba 1960–2013“ (2014); Raminta Jurėnaitė „Arvydas Šalternis. Tapyba“ (2014), Will Gompertz „Ar tai menas?“ (2015).

Kultūriniai gidai

MO muziejaus išleisti kultūriniai gidai: Milda Ivanauskienė „Literatų gatvė“ (2014), Jolanta Marciškauskytė – Jurašienė „Vilniaus skulptūrų kelias“ (2013 ir 2016).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m.

Sėkmingiausia 2019 metų turizmo iniciatyva/projektas, garsinant Lietuvą už jos ribų.[40]

Svetingiausia Vilniaus lankytina vieta 2019 metais.[41]

Rinkodaros efektyvumo konferencijos „Password 2019“ apdovanojimas už efektyviausią produktų/paslaugų įvedimo į rinką rinkodaros kampaniją.[42]

MO muziejaus įvaizdinis klipas „Pasaulio istorija“ Lietuvos interneto apdovanojimuose „LOGIN 2019“ apdovanotas už geriausią interneto integruotą/ žiniasklaidos/RsV kampaniją 2019 metais.[43]

„Baltic Best“ apdovanojimuose 2019 metais MO muziejaus įvaizdinis klipas „Pasaulio istorija“ pelnė auksą internetui skirtų video kategorijoje.[44]

2018 m.

LRT „Metų apdovanojimai 2018“: Metų iniciatyva – MO muziejus.[45]

Tarptautinės nominacijos ir įvertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m.

MO muziejus nominuotas geriausio Europos metų muziejaus 2020 apdovanojimui.[46]

MO muziejus nominuotas tarp trijų muziejų „Geriausių kultūros kelionių krypčių 2020“ apdovanojimuose ir pretendavo tapti geriausiu muziejumi Europoje kategorijoje „Nauja kultūros kelionių kryptis“.[47]

2019 m.

Architektūros žurnalas „Architectural digest“ MO muziejų įtraukė į labiausiai lauktų muziejų TOP5.[48]

Italijos naujienų agentūra „ANSA“ įtraukė MO muziejų į TOP10 šiuolaikinio meno muziejų pasaulyje, kuriuos verta aplankyti.[49]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-06-07-modernaus-meno-centras-keicia-pavadinima-vadinsis-mo-muziejumi/160338
  2. 2,0 2,1 2,2 https://www.alfa.lt/straipsnis/50407648/d-ir-v-butku-mo-muziejus-pretenduoja-tapti-geriausiu-2020-m-europos-muziejumi
  3. https://mo.lt/apie-mo/
  4. Narbutienė, D., Paberžytė, U., ir Stasevičiūtė, I. (Red.) (2018). MO muziejus. Vilnius: MO muziejus.
  5. Narbutienė, D., Paberžytė, U., ir Stasevičiūtė, I. (Red.) (2018). MO muziejus. Vilnius: MO muziejus.
  6. https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/01/17/mo-muziejus-vilniuje-iskele-pabaigtuviu-vainika
  7. https://www.zmones.lt/naujiena/atviras-interviu-su-mo-muziejaus-ikurejais-danguole-ir-viktoru-butkais-tiesiog-imti-ir-paciam-padaryti-geriau.2f8f218a-dd09-11e8-86a7-aa000054c883
  8. https://mo.lt/news/mo-muziejaus-steigejai-vilniaus-garbes-pilieciai/
  9. https://mo.lt/news/mo-muziejaus-steigejai-vilniaus-garbes-pilieciai-copy/
  10. https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/238209/paaiskejo-lrt-metu-apdovanojimu-nugaletojai
  11. http://www.tspmi.vu.lt/naujienos/metu-valstybes-kurejo-2018-apdovanojimas-skirtas-danguolei-ir-viktorui-butkams/
  12. https://mo.lt/apie-mo/#architektura
  13. https://www.alfa.lt/straipsnis/50140853/griaunamas-legendinio-kino-teatro-lietuva-pastatas
  14. https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2017/04/19/i-moderniojo-meno-centro-pamatus-ikasta-laiko-kapsule
  15. https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mo-muziejus-zengia-dar-viena-svarbu-zingsni-link-finiso.d?id=76925677
  16. Narbutienė, D., Paberžytė, U., ir Stasevičiūtė, I. (Red.) (2018). MO muziejus. Vilnius: MO muziejus.
  17. https://mo.lt/apie-mo/#architektura
  18. https://mo.lt/apie-mo/#mo-skulpturu-sodas
  19. https://mo.lt/wp-content/uploads/2020/03/MO-metine-ataskaita-2018-2019.pdf
  20. https://mo.lt/apie-mo/#kuriniu-kolekcija
  21. https://mo.lt/apie-mo/#kuriniu-kolekcija
  22. https://mo.lt/apie-mo/#kuriniu-kolekcija
  23. Narbutienė, D., Paberžytė, U., ir Stasevičiūtė, I. (Red.) (2018). MO muziejus. Vilnius: MO muziejus.
  24. Raminta Jūrėnaitė, „Lietuvos tapyba. 1960–2013“.
  25. https://mo.lt/apie-mo/#projektai
  26. https://madeinvilnius.lt/vilniaus-istorija/9-taji-jubilieju-mini-literatu-gatves-projektas/
  27. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-12-gidas-po-vilniaus-literatu-gatve/115050
  28. https://mo.lt/apie-mo/#projektai
  29. https://mo.lt/apie-mo/#projektai
  30. https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/atsinaujines-kulturinis-gidas-vilniaus-skulpturu-kelias-kviecia-i-kaledini-pasivaiksciojima-sostineje.d?id=73107598
  31. https://mo.lt/apie-mo/#projektai
  32. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-06-12-vilniaus-kalbancios-skulpturos-kulturinis-vilniaus-dialogas/131957
  33. https://mo.lt/apie-mo/#projektai
  34. http://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/apie-projekta/258#apie-projekta-259
  35. http://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/apie-projekta/258
  36. https://mo.lt/apie-mo/#projektai
  37. https://mo.lt/apie-mo/#projektai
  38. https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2016/11/27/mokslas-ir-menas-eina-isvien
  39. https://mo.lt/news/mo-muziejaus-meno-knygos-pasieks-regionu-mokyklas-ir-bibliotekas/
  40. https://www.vz.lt/laisvalaikis/pomegiai/2020/01/24/paskelbti-lietuvos-turizmo-sekmingiausieji
  41. https://www.vz.lt/paslaugos/2019/11/28/paskelbti-2019uju-vilniaus-svetingiausi-viesbuciai-restoranai-ir-lankytinos-vietos
  42. https://mo.lt/news/password/
  43. https://www.zmones.lt/naujiena/login-2019-isdalinti-lietuvos-interneto-apdovanojimai.d845f658-891e-11e9-86a7-aa000054c883#
  44. https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/taline-isdalinti-baltic-best-apdovanojimai-lietuvai-4-aukso-ivertinimai.d?id=82120885
  45. https://mo.lt/news/mo-muziejaus-steigejai-vilniaus-garbes-pilieciai/
  46. https://mo.lt/news/mo-nominuotas-europos-metu-muziejaus-2020-apdovanojimui/
  47. https://mo.lt/news/mo-nominuotas-turizmo-srities-muzieju-oskarams/
  48. https://mo.lt/news/penketukas/
  49. https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1082155/italai-supranta-reikala-mo-tarp-10-labiausiai-vertu-aplankyti-muzieju-pasaulyje

Koordinatės: 54°40′56″ š. pl. 25°17′26″ r. ilg. / 54.68222°š. pl. 25.29056°r. ilg. / 54.68222; 25.29056