Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Aldona Šaltenienė)
Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė
Gimė 1943 m. spalio 6 d. (80 metų)
Utena
Veikla Lietuvos dailininkė keramikė.
Žymūs apdovanojimai

Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė (g. 1943 m. spalio 6 d. Utenoje) – Lietuvos dailininkė keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyras Arvydas Šaltenis. 1967 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Juozas Mikėnas, Aldona Ličkutė-Jusionienė. 19721989 m. Vilniaus dailės kombinato dailininkė keramikė. Nuo 1989 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytoja, nuo 1992 m. docentė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė keraminių kompozicijų interjerams (Flora 19721973 m., Vandens ūkio ir melioracijos ministerijoje Vilniuje, dabar bendrovė „Lietuvos melioracija“), dekoratyvinių plokščių („Motiejus Kazimieras Sarbievijus1980 m.), instaliacijų („Puota“ 19961998 m., „Palikimas“ 1996 m., „Troškimas“ 2001 m.) Nulipdė zoomorfinių figūrų, jų kompozicijų („Ilgesys“ 1983 m., „Trys žvėrys“, „Vienišas vilkas“, „Naktis“, visos 1984 m., „Pastoralė“ 1986 m., „Vakarienė“ 1995 m.) Keramikai būdinga idėjos ir formos vienovė, asociatyvumas, ekspresija, raiški faktūra, grotesko elementai, skulptūrinei plastikai („Miestas“, „Antika“, „Lemtis“, visi 1986 m., „Rekviem“, „Aukojimas“, abu 1988 m. – architektonika, konstruktyvumas.

Nuo 1970 m. dalyvauja parodose, individualios parodos surengtos Vilniuje 1993 m., 1997 m., 1998 m. Dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (tarptautinė keramikos paroda Faenzoje 1987 m.) Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė ŽilinskienėAldona Jonuškaitė-Šaltenienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 722 psl.