Šakiai
Kitos reikšmės – Šakiai (reikšmės).
| Šakiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų | 6 377 | |||||||||||||||
| Altitudė | 79 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-71001 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Šakiai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės, Šešupės žemumoje. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos (Bažnyčios, Centro, V. Kudirkos, Striūpų, Žalgirio). Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties. Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte). Šakiai žinomi kaip zanavykų sostinė.
Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio vakariniame krante stovi Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra Šakių rotušė, savivaldybės pastatas, biblioteka, paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, rytuose – Zanavykų krašto muziejus, kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra miesto parkas. Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.
Istorija
XVI a. čia glaudėsi Gelgaudiškio dvaras. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau Šakiai perėjo barono T. fon Kendelio žinion.
1805 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą sugriovė vokiečiai, Batiškių miške žuvo 4000 karo aukų. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.
Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas. 1998 m. patvirtintas Šakių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. pradžia | ? | Šakių apskrities centras | Rytų Prūsijos departamentas |
| XIX a. pabaiga – 1919 m. | Šakių valsčiaus centras | ? | |
| 1919–1941 m. | Šakių apskrities centras | ||
| 1941–1944 m. | Kauno krašto apygarda | ||
| 1944–1950 m. | |||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šakių apylinkės centras | Šakių rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Šakių seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybės centras | Marijampolės apskritis |
Pavadinimo kilmė
Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakių vardo kilmė yra asmenvardiška.
Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.
Šnekta
Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai, bet yra ir esminių skirtumų, pvz., daugiau germanizmų, trumpinamos galūnės. Išsamiai šnekta aprašyta 2006 m. išleistoje knygoje „Šakių šnektos tekstai“ (autorė Rima Bacevičiūtė).
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Šakių Žiburio gimnazija
- Šakių Varpo vidurinė mokykla
- Šakių Aukuro pagrindinė mokykla
- Šakių biblioteka (pastatyta 2006 m.)
Sportas
Futbolas
- FK Jaunystė Šakiai
- FK Nadruvis Šakiai
- FK Pasakų briedis Šakiai
- FK Simas Šakiai
- FK Sukabletaškiai Šakiai
Gyventojai
 | ||||||||
| 1903 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1970 m.sur. | 1976 m.[2][3] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2 900 | 2 044 | 4 060 | 5 000 | 5 955 | 7 226 | 6 795 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Vincas Kudirka (1858–1899), 1890–1894 m. Šakiuose dirbęs gydytoju, čia subūręs styginių instrumentų ansamblį.
- Edmundas Steponaitis (1892–1908), poetas.
- Sigitas Plaušinaitis (1941–), vertėjas.
- Dainius Adomaitis (1974–), krepšininkas.
- Kęstutis Smirnovas (1976–), sportininkas, politikas.
- Rolandas Skaisgirys (1969–), sportininkas, TV prodiuseris.
Miestų partnerystė
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 Шаки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 101 psl. (rus.)
- ↑ Šakiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 521 psl.
- ↑ Šakiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 147
Literatūra
- Šakių šnektos tekstai (sud. Rima Bacevičiūtė). - Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006. - 212 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). - ISBN 9955-704-08-X
Nuorodos
- Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Šakiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 297 psl.
- Apylinkių žemėlapiai ir trumpa istorija
- Liuteronų parapija
| ||||||||||||||
