Egėjo civilizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovės civilizacija: Egėjo civilizacija
(Keftiu)
Knossos fresco women.jpg
Istorija
Menas
Mitologija
Raštas:
Kretos hieroglifai, Linijinis A raštas, Linijinis B raštas

Egėjo civilizacija, dar vadinama Kretos-Mikėnų civilizacija, Minojine-Mikėnų civilizacija – senovinė civilizacija, klestėjusi II tūkst. pr. m. e. Balkanų pusiasalio pietuose ir Egėjo jūros salose. Tai – ankstyviausias Graikijos istorijos laikotarpis.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pietinė Balkanų pusiasalio dalis yra suskirstyta į galybę geografinių vienetų. Susisiekimas tarp jų yra trukdomas stačių kalnų. Uždaras teritorijas sudaro Tesalijos lygumos, Bojotija, Atika, Lakonika. Susisiekimo keliais buvo daugiausia į rytus nukreiptos upių vagos. Smarkiai išraižyta Egėjo jūros pakrantė, salų „tiltai“ iki pat Mažosios Azijos ir Kretos sudarė palankias sąlygas prekybiniams ir kultūriniams mainams su Rytais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Graikijasen-orn.png
Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija
Kikladų kultūra · Mino civilizacija ·
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis
(regionai, poliai, kolonijos)
Klasikinis laikotarpis
Persų karai » Delo lyga » Peloponeso lyga » Tėbų hegemonija » Korinto lyga
Makedonijos imperija
Helenizmas
Antigonidai · Epyras · Achajos lyga ·
Etolijos lyga
Romos imperija
Achaja · Makedonija · Epyras ·
Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Pietų Graikijos akmens amžiaus gyvenseną atspindi įspūdingi archeologinių kasinėjimų Franchthi oloje duomenys [1], kurių metu buvo aptikta daug įvairių radinių, o netrukus sudaryta ir 24 gyvūnų bei žmonių figūrėlių kolekcija – antroji pagal didumą po Korinto kolekcijos. Dvi iš figūrėlių priskirtos Ankstyvajam neolitui, 11 – Viduriniajam neolitui, 6 – Vėlyvajam Neolitui ir 4 – Finaliniam neolitui. 7-ame tūkstantmetyje pr. m. e. Graikijos teritorijoje gyveno ne tik piemenys ir žemdirbiai auginę vynuoges ir alyvas, bet ir jūreiviai-žvejai, plaukioję apie 100 km į salas obsidiano įrankiams pargabenti.

Pirmieji Graikijos gyventojai kartais vadinami pelasgais. Į Balkanų regioną iš šiaurės atsikėlus indoeuropiečiams (tarp jų – achajai) 3-2 tūkstantmetyje pr. m. e. Graikijoje susidarė sudėtingesnė ir labiau hierarchiška visuomenės struktūra. Paplinta metalo naudojimas, išrandamos naujos žemdirbystės ir navigacijos technologijos. Indoeuropiečiams priskiriami žmonės atvyko su savo kalba ir papročiu įtvirtinti gyvenvietes.

Kikladų kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kikladų kultūra.

Mino civilizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mino civilizacija.
Gyvačių deivė ar žynė, atliekanti ritualą, Vidurinysis Mino laikotarpis

Mino civilizacija – priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje, klestėjusi maždaug 2700-1450 m. pr. m. e. Vėliau jų kultūrą nustelbė Mikėnų kultūra, užpuolusi minojiečius. Sprendžiant iš Mino dailės, Mino kultūrai būdinga matriarchatinė visuomenė ir deivės garbinimas.

Terminą „Minas“ sukūrė britų archeologas seras Arturas Evansas, remdamasis mitiniu karaliumi Minu, siejamu su labirintu, kuris, kaip nustatė Evansas, yra ne kas kitas kaip Knosas. Įmanoma, nors neįrodyta, kad Minas iš tikrųjų buvo minojiečių valdovo titulas.

Kreta buvo jūrinio susisiekimo tarp Egipto, Mažosios Azijos ir Graikijos centre. Greičiausia dėl to labiausiai apgyvendintos buvo rytinė ir centrinė salos dalis.

Mikėnų kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mikėnų kultūra.

Mikėnų kultūra yra Vėlyvoji graikų bronzos amžiaus kultūra. Ji truko nuo graikų atvykimo prie Egėjo jūros 1600 m. pr. m. e. iki civilizacijos žlugimo 1100 m. pr. m. e. Mikėnų kultūra yra fonas Homero epams ir graikų mitologijai. Kultūros pavadinimas kilo nuo Mikėnų archeologinės vietos šiaurės rytų Agrolyje, Peloponese, Pietų Graikijoje. Atėnai, Pylas, Tėbai ir Tirintas buvo kiti svarbūs laikotarpio miestai.

Visuomenę valdė karių aristokratija. Apie 1400 m. pr. m. e. mikėniečiai užvaldė Kretą, Mino kultūros centrą, ir iš jos perėmė raštą vadinamą Linijiniu A raštu. Vėlau jie sukūrė Linijinį B raštą.

Apie 1100 m. pr. m. e. civilizacija žlugo, daugelis miestų buvo nusiaubti ir prasidėjo Tamsieji amžiai. Tuo metu Graikijoje sumažėjo gyventojų ir išnyko raštingumas. Graikai šį nuosmukį priskyrė dorėnų invazijai, nors tam yra mažai įrodymų.

Citatos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]