Euboja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eubojos nomas
Νομός Εύβοιας
Valstybė: Graikija
Regionas: Vidurio Graikija
Rajono centras: Chalkidė
Plotas: 4 167 km²
Gyventojų sk.: 218 032 (2005 m.)
Graikijos žemėlapis
Eubojos nomas
Palydovo nuotrauka rodanti centrinę ir pietryčių Euboją su Atika ir Beotija apačioje. Padėtis: Šiaurės rytai viršuje.

Euboja (gr. Εύβοια, Évia; sen. graikų Εύβοια, Eúboia) – antroji pagal dydį Egėjo jūros sala bei antra pagal dydį ir gyventojų skaičių Graikijos sala po Kretos. Tai kartu yra ir senovinis Graikijos regionas, o taip pat ir dabartinė Graikijos prefektūra (nomas).

Per jūrą ribojasi su Atika, Bojotija, Fokide

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo žemyno salą skiria Eubojos jūra. Eubojos kontūrai žemėlapyje ilgi ir siauri, jūros arkliuko formos. Salos ilgis apie 150 km, o plotis varijuoja nuo 6 iki 50 km. Ji tęsiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius, o per jos ilgį eina kalnų grandinė, kuri prasideda Tesalijoje ir tęsiasi į pietus nuo Eubojos aukštai iškilusiomis Androso, Tinoso ir Mykonoso salomis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Euboja buvo kolonizuota iš Atikos, taigi buvo apgyvendinta jonėnų graikų. Jos didžiausi miestai buvo Chalkidė ir Eretrija. Eubojiečiai aktyviai vykdė prekybą visoje jūroje, kurdami savo kolonijas, tarp kurių buvo ir keletas kolonijų Sicilijoje. Eubojos pavyzdžio matų sistema buvo plačiai naudojama Atikoje ir Jonijoje.

VI a. pr. m. e. persai nusiaubė Eretriją, kuri po to nebeatgavo savo buvusios didybės, todėl pirmavo Chalkidė. Per visą V a. pr. m. e. Euboja kovojo dėl savo nepriklausomybės su Atėnais, kurie periodiškai pajungdavo salą ir ją valdydavo.

IV a. pr. m. e. sala atiteko Makedonijai, o vėliau perėjo Romos imperijai.