Senovės Egipto istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Egiptas-orn.png
Senovės Egipto istorija
Priešdinastinis Egiptas (nomai)
Ankstyvoji karalystė
Senoji karalystė
Pirmasis tarpuvaldis
Vidurinioji karalystė
Antrasis tarpuvaldis
Naujoji karalystė
Trečiasis tarpuvaldis
Kušas (XXV) > Asirija
Vėlyvoji karalystė
Achemenidų imperija
Ptolemėjų dinastija
Romos imperija (Egiptas)
Egipto istorija
Mappa egitto.png

Senovės Egipto istorijaSenovės Egipto valstybės istorija nuo priešdinastinio laikotarpio (apie 3200 pr. m. e.) iki Egipto islamizavimo VII a. Nepriklausoma valstybe Egiptas išliko iki 670 m. pr. m. e., vėliau įėjo į kitas senovės ir Antikos imperijas.

Chronologija[taisyti | redaguoti kodą]

Tradiciškai pagal Manetono periodizaciją Senovės Egipto istorija skirstoma į periodus (priešdinastinis, senoji karalystė, vidurinioji karalystė ir naujoji karalystė) ir dinastijas. Nors remiantis naujausiais archeologiniais tyrinėjimai galima teigti, kad ši periodizacija yra supaprastinta, tačiau ji tebėra plačiausiai naudojama.

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Pradžią Egipto civilizacijai davė Nilo upė. Kiekvienų metų liepos – spalio mėnesiais Nilas patvindavo, o vandeniui nuslūgus likdavo derlingo dumblo sluoksnis. Nilo vaga amžiams bėgant liko nepakitusi, o jo slėnį supa iš visų pusių dykuma, todėl į jį retai įsiverždavo užpuolikai.

Archeologijos duomenys liudija, kad išsivysčiusi Egipto visuomenė egzistavo gerokai anksčiau už vieningos valstybės susidarymą. Tebesitęsiantys kasinėjimai Egipte pamažu keičia mokslininkų požiūrį į Egipto civilizacijos kilmę. XX a. pabaigoje archeologai aptiko įrodymų, kad pietvakariniame Egipto krašte, netoli sienos su Sudanu žmonės gyveno 8000 pr. m. e. Archeologijos mokslo duomenimis, dabartiniame Egipte žmonės Sacharos dykumos oazėse gyveno dar prieš 12 000 metų. Prieš 10 000 metų jie sukūrė aukšto lygio civilizaciją. Į Nilo slėnį pirmieji žmonės pradėjo keltis VI tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmoji Nilo kultūra susiklostė prieš 7000 metų.

Egiptiečiai savo kraštą vadino Keme – „juoda žemė“ (Juodasis Egiptas), toks pavadinimas tikriausiai atsirado dėl to, kad potvynių metu ant krantų nusėdęs dumblas buvo tamsios spalvos. Taip pat buvo pavadinimas „Chet Ka Ptah“ – „Pta sielos rūmai“. Daug vėliau graikai šį vardą pervadino savaip – „Aigyptos“.

Priešdinastinis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Priešdinastinis laikotarpis.

Apie šį laikotarpį (~3200 – ~3050 m. pr. m. e.) turima mažiausiai žinių. Jam būdingas IV tūkstantmetyje pr. m. e. jau aptinkamos žemdirbių kultūros. Prie pirmųjų miestų ėmus šlietis aplinkinėms gyvenvietėms, atsirado primityvių valstybinių junginių, graikiškai vadinamų 'nomais'.

Apie 3500 m. pr. m. e., prie Nilo susidarė 2 valstybiniai junginiai: Aukštutinis (į pietus nuo Nilo deltos) ir Žemutinis (Nilo deltoje) Egiptas. Žemutinio (šiaurinio) Egipto centras buvo Bechdedas, kur buvo garbinamas dievas Horas, Aukštutinio (pietinio) Egipto centras buvo Ombosas, kurios dievas buvo Setas. Tarp jų kildavo karai apie kurių baigtį tikslių duomenų nėra. Aukštutinio Egipto valdovas savo valdžios simboliu padarė aukštą baltą karūną, o Žemutinio Egipto valdovas – raudoną karūną, dėl savo neįprastos formos šiek tiek primenančią kaušą. Šie du valdžios simboliai, atskirai ar sujungti į „dvigubą karūną“ nesikeisdami išliko Egipto valdovų simboliais daugiau nei 3500 m.

Išliko legenda, kad Aukštutinis Egiptas valdant karaliui Menui (apie 3050–3000 m. pr. m. e.) užkariavo Žemutinį Egiptą. III a. pr. m. e. Egipto žynio Manetono tvirtinimu, Menas sukūrė dviejų valstybių sąjungą ir tapo pirmuoju Aukštutinio ir Žemutinio Egipto valdovu. Tačiau egiptologų duomenimis, abu Egiptus sujungė Aukštutiniojo Egipto (sostinė – Hierakonpolis (Sakalo miestas) valdovas Horas, maždaug 3500-3300 m. pr. m. e. Kita versija – suvienytoju buvo Aukštutiniojo Egipto karalius Narmeras apie 31002050 m. pr. m. e.). Spėjama, kad jis dar buvo vadinamas „Skorpionų karaliumi“. Po jo valdęs karalius Menis turėjo sosto vardą Hor Aha. Po suvienijimo, Egiptas laikytas dviejų karalysčių sąjunga, o naujo valdovo karūnavimas simboliškai sujungdavo šias valstybės dalis. Prasidėjo ankstyvasis dinastinis laikotarpis.

Iki pirmosios dinastijos pabaigos 2890 m. pr. m. e. Egipto valstybė sustiprėja, provincijas valdo karaliaus paskirti valdininkai, Egipto įtaka siekia Numidiją. Sostinė, buvusi Hierakonpolyje, perkeliama į Memfį (Men Nefer – „Harmoningas grožis“). Valdo I ir II dinastijos.

Senoji karalystė[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Senoji Egipto karalystė.

Senoji karalystė (apie 27002181 m. pr. m. e.) prasideda su trečiąja dinastija 2686 m. pr. m. e. Senosios karalystės įkūrėju laikomas karalius Džoseras. Šalis padalinama į smulkesnius administracinius vienetus. Būdinga stipri centralizuota karaliaus valdžia. Karaliui padeda valdyti: viziris, nomuose – karaliaus paskirti valdytojai, monarcho skiriami valdininkai. Sukuriamas sudėtingas biurokratinis aparatas. Manoma, kad paskutinis senosios karalystės valdovas buvo moteris, vardu Nitikretė (21842181 m. pr. m. e.).

Penkis amžius trukusiam Senosios karalystės laikotarpiui būdingas tipiškiausias egiptiečių menas, religija ir kultūra. Nuo trečiosios dinastijos stiprėja Saulės, kaip pasaulio dievo, supratimas, pamažu išstumiantis senesnius tikėjimus, kad žemiškasis dievas yra karalius. Dėl to karaliai rėmėsi tuo, kad ir po savo mirties jie išlaiko veiksmingą galią. Veiksmingiausias šio įtikinimo pavyzdys yra piramidės, kurios buvo pradėtos statyti senosios karalystės laikotarpiu.

Pirmoji laiptuotoji piramidė pastatyta Džosero valdymo metu. Apie 2600 m. pr. m. e., ketvirtosios dinastijos metu, pastatytos garsiosios piramidės prie Gizos (netoli Kairo – eg. Cher Aha – „Kovos laukas“), siekiant pademonstruoti karalių religijos ir valstybės galią. Didžiausios piramidės buvo pastatytos valdant karaliams Cheopsui ir Chefrenui, nors pirmuoju statytoju vadinamas II dinastijos valdovas Khasekhemvis (Khasekhemwy), valdęs 27262686 m. pr. m. e. Valdo III–VI dinastijos.

I-asis suirutės laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pirmasis suirutės laikotarpis.

21802025 m. pr. m. e. – pirmasis suirutės laikotarpis. Susilpnėjo centrinė valdžia, apleista irigacinė sistema, sunyksta menai, ėmė keistis religinė sistema. Manoma, kad senoji karalystė žlugo dėl 200–150 metų Artimuosiuose Rytuose trukusios sausros. Valdo VII–X (XI) dinastijos.

Vidurinioji karalystė[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Vidurinioji Egipto karalystė.

Viduriniosios karalystės laikotarpis (20251750 m. pr. m. e.) prasideda XI dinastijos valdovo Mentuchotepo I valdymu (tuo dar abejojama, nes XI dinastiją dalis egiptologų priskiria Pereinamajam laikotarpiui), kuris vėl atkuria centralizuotą Egipto valstybę. Sostinė iš Memfio perkeliama į Tėbus. Egipto įtakon patenka Palestina, Sirija, Finikija, Trakija, Nubija, dalis Priešakinės Azijos dalis. Išplečiama irigacinė sistema (drėkinimo įrenginiai), pagyvėja prekyba, statybos, auga amatai, žemdirbystė, gyvulininkystė. Egipto teritorija išsiplėtė iki antrojo Nilo slenksčio. Didėja turtinės nelygybės diferenciacija – susikuria socialiniai sluoksniai: šalia diduomenės iškyla žemdirbiai, amatininkai; gausėja nusigyvenusių žemdirbių, vergų (vergovės šaltinis – karai). Šiuo laikotarpiu valdo pirmoji oficialiai žinoma Egipto valdovė-moteris – Sobeknefru (apie 1807-1803 m. pr. m. e.). Viduriniosios karalystės laikais valdė XI (XII) – XIII (XIV) dinastijos.

Antrasis tarpuvaldis[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Antrasis Egipto tarpuvaldis.

II krizė arba II suirutės laikotarpis (17501570 m. pr. m. e.). Apie 1700 m. pr. m. e. į Egiptą įsiveržė klajoklių semitų-hiksų gentys, kurios valdė 150 metų. Apie 17001650 m. pr. m. e. į Egiptą atsikrausto žydai, artimi hiksų giminaičiai, ir valdo Egiptą kartu su jais. Valdo XIV (XV)-XVII dinastijos.

Naujoji karalystė[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naujoji Egipto karalystė.

Naujoji karalystė (15801080 m. pr. m. e.) prasidėjo Aukštutinio Egipto karaliaus Amozio I (Ahmos – „Mėnulis gimė“), iš XVIII dinastijos, pergale prieš hiksus, jų sostinės Avario miesto sunaikinimu ir užkariautojų išvijimu į Sinajaus pusiasalio dykumą per Sueco sąsmauką bei žydų pavertimu vergais.

XVIII dinastijos pradininkai – Kamozė I Stiprusis ir jo karvedys – motina Aahotep I (Aahhotep). Jos kape egiptologai rado 3 auksines muses, kurios buvo aukščiausi karvedžio nuopelnų įvertinimo ženklai. Žymiausias vadovas – Tutmozis III, karvedys, 17-os žygių metu užkariavęs 350 miestų, Artimuosius Rytus nuo Nubijos iki Eufrato upės. 1457 m. pr. m. e. prie Kadešo (dab. Sirija) sumušė kanaanitų koaliciją. Prieš jį valdė karalienė Hatčepsutė (sosto vardas – Maatkare, uzurpavo valdžią 14791458 m. pr. m. e.), pasiskelbusi vyru ir priėmusi vyrišką vardą Hatšepsu. To Egipto istorijoje dar niekada nebuvo. Už ją valdė jos meilužis Senmutas (Senemut). Yra išlikę atvirai pornografiniai to laikotarpio darbininkų piešti piešiniai, vaizduojantys karalienės ir jos meilužio meilės scenas.

Šios dinastijos valdymo metu, karalius Amenhotepas IV (13531336 m. pr. m. e.) įvykdė religinę reformą, panaikindamas senuosius dievus ir įvesdamas vieno dievo Atono (Saulės disko) kultą. Jo įkurta naujoji sostinė Achetatonas („Atono horizontas“) vėliau buvo sugriauta. Visi Echnatono ir jo žmonos Nefertitės figūros bei atvaizdai – sunaikinti. Visuomenė to nepriėmė, nes jau 2000 metų buvo susiklostęs politeizmas. Jam mirus valdžia perėjo į Smenkaurės rankas, kuris, kaip manoma, buvo garsiojo Tutanchamono vyresnysis brolis.

Pats garsiausias Naujosios karalystės valdovas – Ramzis II Didysis, karvedys, politikas ir diplomatas. 1258 m. pr. m. e. jis sudarė pirmąją pasaulyje žinomą taikos sutartį su hetitų valstybės valdovu Hatušiliu III. Tai pirmas kartas istorijoje, kada karas vyko ne iki kurios nors pusės galutinės pergalės, o baigėsi taikos derybomis. Egiptologai įrodė, kad Ramzio II laikais Egiptas pasiekė didžiausios savo šlovės apogėjų. Mokslininkų nuomone, jo 13-asis sūnus Mernepta apie 1212 m. pr. m. e. išvijo dalį žydų iš Egipto už sukeltą maištą Taniso ir Per Ramzio miestuose (Nilo delta). Manoma, kad maištininkai buvo vejami tuo pačiu keliu, kaip ir hiksai prieš 500 metų – per Sueco sąsmauką į Sinajaus pusiasalio dykumą. Rasta archeologinių radinių, patvirtinančių šį faktą – maištininkai buvo vejami ne per Raudonąją jūrą, bet per Nendrių jūrą (Nilo deltoje). Žydų Toroje taip pat rašoma, kad žydai bėgo per Nendrių jūrą, kurioje negalėjo paskęsti net vaikas, nes Nilo deltoje upės gylis tuo metu siekė vos 0,5 metro. Egipto istorijoje nebuvo nė vieno valdovo, kuris būtų žuvęs kokioje nors jūroje, o Ramzis II mirė eidamas 87-uosius metus nuo senatvės ir žandikaulių infekcijos. Jo pirmagimis sūnus Amoncherkepešefas mirė apie 12531252 m. pr. m. e., būdamas 27–30 metų. Jeigu vadovautis Biblija, tai Mozei tuo metu buvo apie 50-55 metus ir jis tada jau buvo pabėgęs iš Egipto bei klajojo su savo uošviu dykumoje dar apie 25 metus. Archeologai iki šiol nerado jokių radinių, patvirtinančių, kad iš Egipto XIII a. pr. m. e. būtų išėjusi didžiulė masė žmonių (nuo 600 000 iki 4-5 mln.).

Karaliaus Tutmozio III valdymo metu pirmą kartą panaudojamas žodis „Faraonas“ – taip laiške valdovą pavadino vienas jo pavaldinių. Valdo XVIII–XX dinastijos.

III Pereinamasis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Trečiasis Egipto tarpuvaldis.

Apie 1185 m. pr. m. e. prasideda III pereinamasis laikotarpis. Valdant XXII dinastijos (libių kilmės) karaliams, oficialiai priimamas titulas „Per Aa“ – „Didelis namas“ (gr. – Pharao), kuris tampa Egipto karalių titulu. Laikotarpis baigiasi visiška suirute valstybėje.

Valdo XXI–XXIV dinastijos (1185-747 arba 715 m. pr. m. e.).

Nubijos laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kušas.

Nusilpusį Egiptą iki 747 m. užima sustiprėjusi Kušo karalystė Nubijoje, esanti už pirmojo Nilo slenksčio. Jos kultūra iki tol yra stipriai egiptizuota. Kušo valdovai su sostine Napatoje, VIII a. prisijungia prie savo karalystės Egiptą. Jų dinastija, vadinama XXV, valdo 747656 m. pr. m. e..

Pereinamasis asirų ir babiloniečių valdymo laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Asirija.

664 m. pr. m. e. į Egiptą įsiveržia asirai ir jį trumpam užkariauja. Kušo valdovai lieka valdyti Nubiją, bet Egiptas jiems nebepriklauso. Asirų karų laikotarpyje Egipte įkuriama vietinė XXVI dinastija (iki 525 m. pr. m. e.). Jos metu Egiptą kuriam laikui užima Babilono karalystė.

Persų valdymo laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Achemenidų imperija.

525 m. pr. m. e. persai užima Egiptą ir valdo iki 332 m. pr. m. e. XXVII–XXX dinastijos.

Graikų valdymo laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Ptolemėjų dinastija.

332 m. pr. m. e. Egiptą užkariauja Makedonijos karalius Aleksandras Didysis, kuris įkuria XXXI dinastiją. Prasideda helenizmo epocha. Nuo 304 m. pr. m. e. Egiptą ima valdyti Aleksandro suvestinio brolio Ptolemėjaus įkurta Ptolemėjų dinastija (iki 30 m. pr. m. e.).

Romėnų valdymo periodas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Egiptas (Romos provincija).

Ptolemėjų Egipto žlugimas siejamas su faraonės Kleopatros VII vardu, kuri pradėjo dinastinius karus su savo broliais – vyrais (Ptolemėjai XIII ir XIV) ir pasikvietė į pagalbą Romos armiją. Kleopatros ir jos meilužio Gajaus Julijaus Cezario nurodymu 47 m. pr. m. e. buvo padegta garsioji Aleksandrijos biblioteka (sudegė 500 000 senovinių raštų). Kleopatra nusižudė 30 m. pr. m. e. Egipto sosto paveldėtoją – Kleopatros ir Gajaus Julijaus Cezario 17-metį sūnų Cezarioną tais pačiais metais nužudė būsimasis Romos imperatorius Gajus Julius Oktavianas Augustas.

Taip Egiptas atsiduria Romos valdžioje. Romėnai valdo Egiptą nuo 30 m. pr. m. e. iki 638 m. Valdo XXXI–XXXII dinastijos.

Garsiausi faraonai[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]