Kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Uolinių kalnų kalnagūbris

Kalnagūbris – kalnų grandinė, ribojama žemumų arba nuo kitos kalnų grupės atskirta kalnų perėjomis, tarpekliais bei upėmis. Atskiri kalnai iš tos pačios grupės nebūtinai turi turėti tokią pačią geologinę sandarą; kalnas būti susiformavęs per kelis skirtingus kalnodarų procesus. Andai yra ilgiausia kalnų sistema, Himalajų kalnai aukščiausi, Arktinė Kordiljera yra pati šiauriausia kalnų sistema, kurioje yra aukščiausias Šiaurės Amerikos taškas.

Kalnagūbriai iškyla kaip tektoninių plokščių susidūrimo pasekmė. Pavyzdžiui, Himalajų kalnai susidarė susidūrus Indijos plokštei su Eurazijos plokšte. Per daug milijonų metų ties susidūrimo vieta susidaro „grublėta zona“, vadinama kalnų sistema. Taip pat viena plokštė gali palįsti po kita; tokiu būdu susiformavo Vezuvijus.