Justinianas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Justinianas I
Bizantijos imperatorius
Meister von San Vitale in Ravenna.jpg
Justinianų dinastija
Gimė: 483 m.
Mirė: 565 m.
Tėvas: Savatijus
Motina: Vigilantija
Sutuoktinis(-ė): Feodora
Bizantijos imperatorius
Valdė: 527 m. - 565 m. (~38 metai)
Pirmtakas: Justinas I
Įpėdinis: Justinas II
Commons-logo.svg Vikiteka: Justinianas IVikiteka

Justinianas I (arba Justinianas Didysis, lot.: Flavius Petrus Sabbatius Justinianus, graik.: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; 482 ar 483 m. – 565 m. lapkričio 13 ar lapkričio 14 d.) – Rytų Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 527 m. iki savo mirties, ir antras Justinianų dinastijos narys po dėdės Justino I. Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju, o populiariojoje istoriografijoje jis kartais vadinamas Paskutiniu romėnu[1].

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Bizantijos imperija 550 m. Justiniano I užkariautos žemės (pažymėtos žalia spalva)

Jam esant vienu svarbiausių žmogumi vėlyvojoje Antikoje, Justiniano valdymas sudaro atskirą epochą Bizantijos istorijoje. Jo valdymą žymi ambicingas, bet nepavykęs renovatio imperii ar "Imperijos atkūrimo" planas. Valdant imperatoriui Justinianui (527–565 m.), Bizantija atsikariavo Italiją, Romos miestą ir didžiumą žemių prie Viduržemio jūros. Dar vienas svarbus jo palikimo aspektas yra vieningas Romos teisės perrašymas, Corpus Juris Civilis, daugelio šiuolaikinių valstybių civilinės teisės pagrindas. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (Hagia Sophia), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.

Atrodė, kad pavyks atkurti senąją Romos imperiją. Tačiau nukariavimą sutrukdė 543 m. kilusi baisi maro epidemija ir įnirtingas naujųjų germanų valdovų priešinimasis. Taigi, Justinianas ėmė stiprinti imperiją iš vidaus. Augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba. Jis pastatė Šv. Sofijos katedrą. Valdžia buvo sustiprinta, išplečiant valstybės valdymo aparatą ir įstatymus. Romėnų įstatymai buvo surinkti ir peržiūrėti. Tai turėjo didelės reikšmės ateities kartoms. Justinianas siekė padidinti Bažnyčios autoritetą ir kovoti su skilimu.

Justinianas I
Gimė: 482/483 Mirė: 565 lapkričio 13 / lapkričio 14
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Justinas I
Bizantijos imperatorius
527–565
Kartu su Justinas I (527)
Po to:
Justinas II
Postas
Prieš tai:
Flavijus Rusticijus,
Flavijus Vitalianus
Romos imperijos Konsulas
521
Po to:
Flavijus Symmachus,
Flavijus Boethijus
Prieš tai:
Vetijus Agorijus Basilijus Mavortijus
Romos imperijos Konsulas
528
Po to:
Flavijus Decjius,
2 po konsulato Mavortii (Vakarų)
Laisvas
Paskutinis titulo turėtojas
Rufijus Genadijus Probus Orestes,
Lampadius
Romos imperijos Konsulas
533–534
Po to:
Belisarijus

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pavyzdžiui, G. P. Baker (Justinian, New York 1931), arba Outline of Great Books serijoje (Justinian the Great).