Pagiriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Pagiriai
Pagiriai Kedainiu raj.jpg
Pagirių miestelis

Pagiriai
Koordinatės 55°21′40″š. pl. 24°24′00″r. ilg. / 55.361°š. pl. 24.400°r. ilg. / 55.361; 24.400 (Pagiriai)Koordinatės: 55°21′40″š. pl. 24°24′00″r. ilg. / 55.361°š. pl. 24.400°r. ilg. / 55.361; 24.400 (Pagiriai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Šėtos seniūnija
Gyventojų skaičius 358 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka PagiriaiVikiteka

* rus. Погары, Погиры[1]

Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Pagiriaĩ
Kilmininkas: Pagirių̃
Naudininkas: Pagiriáms
Galininkas: Pãgirius
Įnagininkas: Pagiriaĩs
Vietininkas: Pagiriuosè

Pagiriai – miestelis Kėdainių rajono šiaurės rytuose, į rytus nuo Kėdainių, 18 km į pietryčius nuo Ramygalos. Pagirių miestelio seniūnaitija.

Miestelyje stovi medinė Pagirių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (nuo 1944 m.), kapinėse – Pagirių koplyčia. Veikia medicinos punktas, Šėtos gimnazijos Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkcis centras, biblioteka, bendruomenės namai, paštas (LT-58072). Medžio apdirbimo pramonė („Sagmeda“, „Dagmedis“), duonos kepykla. Buvęs sodininkystės centras (dabar visi sodai apleisti). Stovi paminklas tremtiniams ir partizanams (1990 m.).

Pagirių bokštas
Laisvės paminklas
Miestelio prieigose: „Pagiriai. 1626“
Akmuo su kraštiečio Adomo Jakšto žodžiais

2 km į pietryčius nuo Pagirių rastas (1908 m.) Aneliavos lobis. Jį sudarė XIII a. sidabriniai lydiniai ir žalvariniai papuošalai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelį supa Pagirių kaimas. Per gyvenvietę teka Rudekšna. Praeina keliai į Šėtą, Velžį, Ukmergę, Vaiškonius.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png VADOKLIAI – 17 km Blank-50px.png
Paežeriai – 7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vaivadiškiai – 3 km
ŠĖTA – 13 km Paobelys - 2,5 km
Tulpiakiemis – 3 km
SIESIKAI – 12 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis reiškia „vieta prie girios, pagirỹs“.[3]

Pagirių dvaras ir kaimas minimi XVI a. pabaigoje. Pirmąją bažnyčią 1626 m. pastatė trys broliai – Gabrielius, Kristupas ir Karolis Bialozarai.[4] Per Šiaurės karą ji sudegė. 1742 m. kun. Penkaševskio rūpesčiu bažnyčia atstatyta. 1876 m. kun. Šimkevičiaus pastangomis naujai perstatyta. Per II pasaulinį karą, 1944 m. vasarą, bažnyčia sudegė. Parapijos salėje įrengta laikina bažnyčia. Šiaurės karo metu, kaimas praktiškai sunaikintas. 1750 m. gavo savaitinio turgaus privilegiją. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla.

1909 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje kooperatyvinė pieninė. Pasižymėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių gausa. 1919 m. balandžio 23 d. partizaniškai veikęs 30 vyrų būrys įsiliejo į Lietuvos kariuomenę. XX a. tarpukariu minimi kaip Pagirys. 1908 m. atidaryta Saulės draugijos mokykla, 1908–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. Tarpukaryje veikė kooperatyvas, smulkaus kredito bankelis, motorinis malūnas. 1944 m. miestelis sudegė. 1944 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos partizanai kelyje iš Pagirių į Ukmergę sunaikino grupę sovietinių pareigūnų.[5]

Tarybiniais metais suklestėjo kaip sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – XX a. Pagirių valsčiaus centras ?
19191950 m. Ukmergės apskritis
19501962 m. Pagirių apylinkės centras Ramygalos rajonas
19621988 m. Kėdainių rajonas
19881995 m. Šėtos apylinkė
1995 Šėtos seniūnija Kėdainių rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[1] 1897 m.sur. 1902 m.[6] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1980 m.[8] 1986 m.[9]
174 522 310 424 317 442 511 530 619
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - - -
546 523 358 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Pagiriai iš pietvakarių

Pagirių bokštas: muziejinė ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagirių varpinės bokštas stovi pačiame miestelio centre, yra šio krašto reprezentacinė vieta.[10] Varpinėje saugomas krašto istorinis palikimas, surinktas iš mokyklos muziejaus bei remiantis senųjų gyventojų pasakojimais ir prisiminimais. Nuo 2019 m. varpinės bokštas įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.[11]

Pagiriuose gyvenusio kunigo Albino Alseikos rūpesčiu 1911 m. pastatyta mūrinė varpinė. Keturių tarpsnių, 28 m aukščio, neogotikinių formų pastatas tuomet pranoko šalia stovėjusią medinę bažnyčią. Per karus varpinė buvo naudota kaip žvalgybos bokštas. Labiausiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. 1944 m. varpinė buvo apgriauta, siekiant neutralizuoti joje įsikūrusį vokiečių kulkosvaidininką. Besitraukiantys vokiečiai sudegino bažnyčią. Dar pačioje karo pradžioje parapijiečiai ryžosi gelbėti varpą, aidėjusį apylinkėje. Jį nukabino naktį ir paslėpė žemėje tarp tvenkinio ir prie bažnyčios stovėjusios daržinės. Jis buvo atkastas tik apie 1960 m.

2012 m. Pagirių bendruomenė ėmėsi žygių išsaugoti nykstantį bokštą. Buvo atliktas jo patalpų remontas, įsigyta reikiamos įrangos ir baldų, suprojektuota bei įrengta ekspozicija „Pagirių atspindžiai“. 2014 m. liepos 6 d. įvyko iškilmingas varpinės atidarymas. Muziejinė ekspozicija išdėstyta visuose bokšto aukštuose, sujungtuose mediniais laiptais. Pirmajame statinio aukšte pateikiama daug informacijos apie Pagirių istoriją, antrajame aukšte pristatoma šio krašto etnografija, aukščiau – pateikiamos žinios apie žymius kraštiečius, mokyklą, be to, pačiame viršuje įrengta apžvalgos aikštelė. Bokšte rengiami muzikos vakarai, susirenkama paminėti švenčių.

2020 m. buvo tvarkoma bokšto aplinka. Šalia stovi koplytstulpis (aut. A. Narkevičius), minintis Pagirių parapijos įkūrimą 1626 m., ir 1989 m. pasodintas ąžuolas. Atokiau, prie gatvės, nuo 1928 m. auga Nepriklausomybės 10-mečio ąžuolas. Medžiai pažymėti paminkliniais akmenimis su įrašais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Погары. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 135 psl. (rus.)
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
  4. Pogiry. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 499 psl. (lenk.)
  5. Kazys Misius. Pagiriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  6. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  7. PagiriaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 734 psl.
  8. PagiriaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 401 psl.
  9. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Pagiriai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 264 psl.
  10. Pagirių varpinė: atlaikiusi visus karus tapo miestelio simboliu 15min.lt
  11. „Objekto Nr. 44347 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  • Pagiriai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 481 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]