Giedraičiai
Kitos reikšmės – Giedraičiai (reikšmės).
| Giedraičiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Giedraičiai |
||
| Koordinatės | 55°04′23″š. pl. 25°15′40″r. ilg. / 55.073°š. pl. 25.261°r. ilg.Koordinatės: 55°04′23″š. pl. 25°15′40″r. ilg. / 55.073°š. pl. 25.261°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Molėtų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Giedraičių seniūnija | |
| Gyventojų | 684 | |
 Vikiteka |
Giedraičiai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Giedrojcie, rus. Гедройце[2] | |
Giedraičiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į pietvakarius nuo Molėtų. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos.
Yra paštas (LT-33025), biblioteka, vaistinė, ambulatorija, dvi maisto prekių (ir viena ūkinių prekių) parduotuvės.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Giedraičiai įsikūrė Kiemento ežero vakariniame krante, plentų 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai , 4302 Paširvintys–Juodiškiai–Giedraičiai ir 2804 Giedraičiai–Bekupė–Želva sankryžoje.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Bekupė – 5 km | MOLĖTAI – 25 km Luokesa – 21 km |
| ||||||||
| Juodiškiai – 6 km Alionys – 13 km ŠIRVINTOS – 23 km |
|
Rudokai – 6 km Dubingiai – 13 km | |||||||||
| GLITIŠKĖS – 12 km PABERŽĖ – 16 km |
|||||||||||
Apie 5 km į rytus nuo miestelio telkšo Abramaučiznos ežeras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašytiniuose šaltiniuose Giedraičiai vok. Gedereiten pirmą kartą paminėti 1338 m. kryžiuočių kronikose. Giedraičius 1373 m. ir 1375 m. nusiaubė kalavijuočiai. Tai buvęs vienas svarbiausių kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centrų. 1410 m. pastatyta bažnyčia, perstatyta 1443 m. ir po 1676 m. 1514 m. minimas miestelis. XVIII a. pabaigoje beveik visas miestelis priklausė bažnyčios jurisdikai.
1777–1782 m. veikė parapinė, 1874 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1922 m. progimnazija, nuo 1944 m. vidurinė mokykla, nuo 1990 m. Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla, nuo 2015 m. balandžio 15 d. vidurinė mokykla tapo Gimnazija (Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija).
1831 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai, įvyko jų susirėmimas su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1861–1950 m. Giedraičių valsčiaus centras. 1863 m. birželio mėn. prie Giedraičių sukilėlius (vadas A. Minskis) apsupo Rusijos kariuomenės daliniai, per kautynes žuvo 15 sukilėlių, 45 (ir vadas) pateko į nelaisvę. 1892 m. atidaryta vaistinė, iki 1897 m. – pašto skyrius. 1911–1914 m. vietos lenkai priešinosi lietuvių kalbai bažnyčioje, keldavo riaušes. 1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės – Giedraičių mūšis, [3] po kurio buvo sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija.
Sovietmečiu buvo specializuoto pieno ir mėsos gamybos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė Molėtų sviesto gamyklos cechas.
2008 m. patvirtintas dabartinis Giedraičių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| LDK laikai | Giedraičių kunigaikštystės centras |
| 1861–1950 m. | Giedraičių valsčiaus centras |
| 1950–1995 m. | Giedraičių apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Giedraičių seniūnijos centras |
.jpg)
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Giedraičių plano struktūra radialinė. Centre – išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Svarbiausi statiniai:
- Klasicistinė bebokštė Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia, statyta 1809 m., statybą rėmė vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Presbiterijos sienoje įmūryta jos fundatoriaus vyskupo širdis. Halinėje trinavėje stačiakampio plano bažnyčioje yra:
- Šventoriuje – kvadratinė dviejų tarpsnių (apatinis – akmenų mūro, viršutinis – medinis) varpinė.
- Kapinėse – dvarininkų Graužinių koplyčia.
- Paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, apie 1928 m., dailininkas Antanas Jaroševičius, TSRS okupacijos metais nenugriautas, apie 1970 m. restauruotas.
- Senajame mokyklos pastate įkurtas kraštotyros muziejus, supažindinantis su čia dirbusio dailininko A. Jaroševičiaus (1870–1956 m.) gyvenimu ir veikla bei kitais žymiais Giedraičių krašto žmonėmis.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1775 m. Giedraičiuose buvo 4 dūmai.
 | ||||||||
| 1862 m.*[2] | 1866 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 138 | 206 | 548 | 350 | 445 | 495 | 601 | ||
| 1977 m.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | - | ||
| 720 | 811 | 613 | 721 | 778 | 684 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838 m.), žemaičių vyskupas nuo 1801 m.
- Merkelis Giedraitis (1536–1609 m.), žemaičių vyskupas nuo 1576 m.
- Maria Wojciechowska (1869–1959 m.), dvarininkė, Lenkijos prezidento S. Wojciechowski žmona
XV a. ne vienas studentas iš Giedraičių įsimatrikuliavo Krokuvos universitete: Albertas Mažeikonis 1460 m., Jurgis ir Mykolas Jurgio 1461 m., Gabrielis 1472 m., Stanislovas Pauliaus 1491 m., Mykolas Stanislovo iš Giedraičių vilniškis 1499 m.
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams
Devintojo pėstininkų pulko kariai, žuvę ties Giedraičiais
Devintojo pėstininkų pulko priesaika
Devintojo pėstininkų pulko karių kapai
Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia
Senoji mokykla
Paminklas Giedraičių 650 metinėms
Paminklas kapinėse
Varpinė
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 621 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Antanas Tyla ir kiti. Giedraičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 437 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Giedraičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 556 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Giedraičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 86 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Antanas Tyla ir kt. Giedraičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 611
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Giedraičiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 507 psl.
- Giedraičių istorija Archyvuota kopija 2020-12-02 iš Wayback Machine projekto.
- Giedraiciu istorija Archyvuota kopija 2005-02-04 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||