Giedraičiai

Kitos reikšmės – Giedraičiai (reikšmės).

Giedraičiai
Giedraičių bažnyčia ir varpinė
Giedraičiai
Koordinatės	55°04′41″š. pl. 25°15′29″r. ilg.
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija	Giedraičių seniūnija
Gyventojų skaičius	684 (2011 m.)
Vikiteka	GiedraičiaiVikiteka
* lenk. Giedrojcie, rus. Гедройце
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Giedraĩčiai Kilmininkas: Giedraĩčių Naudininkas: Giedraĩčiams Galininkas: Giedraičiùs Įnagininkas: Giedraĩčiais Vietininkas: Giedraĩčiuose

Giedraičiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į pietvakarius nuo Molėtų. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos.

Yra paštas (LT-33025), biblioteka, vaistinė, ambulatorija, dvi maisto prekių (ir viena ūkinių prekių) parduotuvės.

Geografija

Giedraičiai įsikūrė Kiemento ežero vakariniame krante, plentų  172  Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai ,  4302  Paširvintys–Juodiškiai–Giedraičiai  ir  2804  Giedraičiai–Bekupė–Želva  sankryžoje.

Aplinkinės gyvenvietės
	Bekupė – 5 km		MOLĖTAI – 25 km Luokesa – 21 km
	Juodiškiai – 6 km Alionys – 13 km ŠIRVINTOS – 23 km		Rudokai – 6 km Dubingiai – 13 km
		GLITIŠKĖS – 12 km PABERŽĖ – 16 km

Apie 5 km į rytus nuo miestelio telkšo Abramaučiznos ežeras.

Istorija

Paminklinė lenta Giedraičiams-650

Giedraičiai pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Rašytiniuose šaltiniuose Giedraičiai vok. Gedereiten pirmą kartą paminėti 1338 m. kryžiuočių kronikose. Giedraičius 1373 m. ir 1375 m. nusiaubė kalavijuočiai. Tai buvęs vienas svarbiausių kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centrų. 1410 m. pastatyta bažnyčia, perstatyta 1443 m. ir po 1676 m. 1514 m. minimas miestelis. XVIII a. pabaigoje beveik visas miestelis priklausė bažnyčios jurisdikai.

1777–1782 m. veikė parapinė, 1874 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1922 m. progimnazija, nuo 1944 m. vidurinė mokykla, nuo 1990 m. Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla, nuo 2015 m. balandžio 15 d. vidurinė mokykla tapo Gimnazija (Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija).

1831 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai, įvyko jų susirėmimas su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1861–1950 m. Giedraičių valsčiaus centras. 1863 m. birželio mėn. prie Giedraičių sukilėlius (vadas A. Minskis) apsupo Rusijos kariuomenės daliniai, per kautynes žuvo 15 sukilėlių, 45 (ir vadas) pateko į nelaisvę. 1892 m. atidaryta vaistinė, iki 1897 m. – pašto skyrius. 1911–1914 m. vietos lenkai priešinosi lietuvių kalbai bažnyčioje, keldavo riaušes. 1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės – Giedraičių mūšis, po kurio buvo sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija.

Sovietmečiu buvo specializuoto pieno ir mėsos gamybos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė Molėtų sviesto gamyklos cechas.

2008 m. patvirtintas dabartinis Giedraičių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
LDK laikai	Giedraičių kunigaikštystės centras
1861–1950 m.	Giedraičių valsčiaus centras
1950–1995 m.	Giedraičių apylinkės centras
nuo 1995 m.	Giedraičių seniūnijos centras

Vilniaus gatvė Giedraičiuose

Miestelio vaizdas iš vakarų

Architektūra

Giedraičių plano struktūra radialinė. Centre – išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Svarbiausi statiniai:

• Klasicistinė bebokštė Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia, statyta 1809 m., statybą rėmė vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Presbiterijos sienoje įmūryta jos fundatoriaus vyskupo širdis. Halinėje trinavėje stačiakampio plano bažnyčioje yra:
  • vertingi vargonai, įrengti XIX a. pradžioje,
  • 9 molbertinės tapybos paveikslai:
    • Mykolo Giedraičio portretas 1632 m.,
    • Marija XVIII a.,
    • Šv. Antanas XVIII a. pabaiga,
    • Šv. Baltramiejus XIX a. ir kiti.
• Šventoriuje – kvadratinė dviejų tarpsnių (apatinis – akmenų mūro, viršutinis – medinis) varpinė.
• Kapinėse – dvarininkų Graužinių koplyčia.
• Paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, apie 1928 m., dailininkas Antanas Jaroševičius, TSRS okupacijos metais nenugriautas, apie 1970 m. restauruotas.
• Senajame mokyklos pastate įkurtas kraštotyros muziejus, supažindinantis su čia dirbusio dailininko A. Jaroševičiaus (1870–1956 m.) gyvenimu ir veikla bei kitais žymiais Giedraičių krašto žmonėmis.

Gyventojai

1775 m. Giedraičiuose buvo 4 dūmai.

Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2011 m.
1862 m.*	1866 m.	1897 m.sur.	1905 m.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
138	206	548	350	445	495	601
1977 m.	1979 m.sur.	1985 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	-
720	811	613	721	778	684	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838 m.), žemaičių vyskupas nuo 1801 m.
• Merkelis Giedraitis (1536–1609 m.), žemaičių vyskupas nuo 1576 m.
• Maria Wojciechowska (1869–1959 m.), dvarininkė, Lenkijos prezidento S. Wojciechowski žmona

XV a. ne vienas studentas iš Giedraičių įsimatrikuliavo Krokuvos universitete: Albertas Mažeikonis 1460 m., Jurgis ir Mykolas Jurgio 1461 m., Gabrielis 1472 m., Stanislovas Pauliaus 1491 m., Mykolas Stanislovo iš Giedraičių vilniškis 1499 m.

Nuorodos

• Giedraičiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 507 psl.
• Giedraičių istorija
• Giedraiciu istorija

Svarbiausios gyvenvietės Molėtų rajone

Alanta | Balninkai | Dubingiai | Giedraičiai | Inturkė | Joniškis | Mindūnai | Molėtai | Suginčiai | Toliejai | Videniškiai

Nuotraukos

• 

  Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams

• 

  Devintojo pėstininkų pulko kariai, žuvę ties Giedraičiais

• 

  Devintojo pėstininkų pulko priesaika

• 

  Devintojo pėstininkų pulko karių kapai

• 

  Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia

• 

  Senoji mokykla

• 

  Paminklas Giedraičių 650 metinėms

• 

  Paminklas kapinėse