Želva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Želva
Zelva church.JPG
ZelvaCOA.jpeg

Želva
Koordinatės 55°13′08″š. pl. 25°05′49″r. ilg. / 55.219°š. pl. 25.097°r. ilg. / 55.219; 25.097 (Želva)Koordinatės: 55°13′08″š. pl. 25°05′49″r. ilg. / 55.219°š. pl. 25.097°r. ilg. / 55.219; 25.097 (Želva)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Ukmergės rajono savivaldybės vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija Želvos seniūnija
Gyventojų skaičius 457 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽelvaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žélva
Kilmininkas: Žélvos
Naudininkas: Žélvai
Galininkas: Žélvą
Įnagininkas: Žélva
Vietininkas: Žélvoje

Želva – miestelis Ukmergės rajone, šalia kelio  115  UkmergėMolėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra medinė Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), Želvos sinagoga, Želvos gimnazija, Ukmergės meno mokyklos Želvos filialas, biblioteka, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje. Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai.

Prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Želva kaip Antazelve minima nuo 1373 m. (Livonijos ordino kronikos). Nuo 1500 m. žinomas Paželvių (Pozelvos) dvaras, vėliau priklausęs italų kilmės Morikonių giminei, po to Blinstrubams (valdė bent iki 1882 m.). XVII a. pradžioje ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas Paželviais). XVIII a. jis perėjo jėzuitų nuosavybėn, vėliau J. Marikoniui. Pirmąją bažnyčią Želvoje 1753 m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir 1775 m. buvo pastatyta nauja Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

1859 m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius). 1892 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. Iki Antrojo pasaulinio karo daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai (1939 m. jų čia gyveno 400).

1979 m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.

2000 m. patvirtintas Želvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Želvos valsčiaus centras ?
19191950 m. Ukmergės apskritis
19501955 m. Želvos apylinkės centras Smėlių rajonas
19551995 m. Ukmergės rajonas
Nuo 1995 m. Želvos seniūnijos centras Ukmergės rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[3] 1898 m.*[2] 1970 m.sur.[4] 1983 m.[5]
571 750 348 459
1987 m.[6] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
492 516 457 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Želvos žydų šeimoje gimė Aronas Kliugas (g. 1926), mokslininkas, 1982 m. gavęs Nobelio premiją chemijos srityje. 2005 m. spalio 14 d. čia jam atidengtas paminklas (autorius – V. Ramoška). 1980 m. gimė skulptorius Vaidotas Ramoška.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kai nebelieka net vardų…: žydų istorijos ir kultūros pėdsakai Želvoje (Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2009. – 36 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-712-45-9

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Позельва. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 186 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Позельва. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 151 psl. (rus.)
  4. Želva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 880 psl.
  5. Želva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 481 psl.
  6. Želva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 644 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png BALNINKAI – 8 km
Paželviai – 1 km
Gruodžiai – 12 km Blank-50px.png
Skuoliai – 3 km
Liaušiai – 7 km
UKMERGĖ – 22 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Videniškiai – 12 km
MOLĖTAI – 21 km
Mateikiškiai – 3 km
Šešuoliai – 10 km
Tolučiai – 7 km
Kiaukliai – 12 km
Laumėnai – 6 km
Pusnė – 11 km
GIEDRAIČIAI – 20 km