Želva
Šis straipsnis apie miestelį Ukmergės rajone. Apie gyvenvietę Baltarusijoje skaitykite straipsnyje Zelva.
| Želva | ||
|---|---|---|
| ||
  Želva |
||
| Koordinatės | 55°13′12″š. pl. 25°05′53″r. ilg. / 55.220°š. pl. 25.098°r. ilg.Koordinatės: 55°13′12″š. pl. 25°05′53″r. ilg. / 55.220°š. pl. 25.098°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ukmergės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Želvos seniūnija | |
| Gyventojų | 364 | |
 Vikiteka |
Želva | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Позельва[2][3] | |
Želva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, šalia kelio 115 Ukmergė–Molėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra medinė Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), Želvos sinagoga, Želvos gimnazija, Ukmergės meno mokyklos Želvos filialas, biblioteka, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje. Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai.
Prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Želva kaip Antazelve minima nuo 1373 m. (Livonijos ordino kronikos). Nuo 1500 m. žinomas Paželvių (Pozelvos) dvaras, vėliau priklausęs italų kilmės Morikonių giminei, po to bajorams Blinstrubams iš Tautvilo (valdė bent iki 1882 m.). XVII a. pradžioje ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas Paželviais). XVIII a. jis perėjo jėzuitų nuosavybėn, vėliau J. Morikoniui. Pirmąją bažnyčią Želvoje 1753 m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir 1775 m. buvo pastatyta nauja Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.
1859 m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius). 1892 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. Iki Antrojo pasaulinio karo daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai (1939 m. jų čia gyveno 400).
1979 m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.
2000 m. patvirtintas Želvos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Želvos valsčiaus centras | ? |
| 1919–1950 m. | Ukmergės apskritis | |
| 1950–1955 m. | Želvos apylinkės centras | Smėlių rajonas |
| 1955–1995 m. | Ukmergės rajonas | |
| Nuo 1995 m. | Želvos seniūnijos centras | Ukmergės rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1868 m.*[3] | 1898 m.*[2] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 571 | 750 | 631 | 471 | 348 | 441 | ||
| 1983 m.[8] | 1987 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur. | ||
| 459 | 492 | 522 | 516 | 457 | 364 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Želvos žydų šeimoje gimė Aronas Kliugas (1926–2018), mokslininkas, 1982 m. gavęs Nobelio premiją chemijos srityje. 2005 m. spalio 14 d. čia jam atidengtas paminklas (autorius – V. Ramoška).
- 1980 m. Želvoje gimė skulptorius Vaidotas Ramoška.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Riboženklis
Centre
Socialinių paslaugų centras
Želvos centras
Autobusų stotelė
.jpg)
.jpg)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kai nebelieka net vardų…: žydų istorijos ir kultūros pėdsakai Želvoje (Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2009. – 36 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-712-45-9
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ 2,0 2,1 Позельва. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 186 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 151 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Želva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 880 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Želva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 481 psl.
- ↑ Želva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 644
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Želva. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 505 psl.
- Želvos žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
BALNINKAI – 8 km Paželviai – 1 km |
Gruodžiai – 12 km |
| ||||||||
| Skuoliai – 3 km Liaušiai – 7 km UKMERGĖ – 22 km |
|
Videniškiai – 12 km MOLĖTAI – 21 km | |||||||||
| Mateikiškiai – 3 km Šešuoliai – 10 km |
Tolučiai – 7 km Kiaukliai – 12 km |
Laumėnai – 6 km Pusnė – 11 km GIEDRAIČIAI – 20 km | |||||||||
