Šimonys
Šis straipsnis apie miestelį Kupiškio rajone. Apie kaimą Vilniaus rajone skaitykite straipsnyje Šimonys (Vilnius).
| Šimonys | ||
|---|---|---|
  Šimonys |
||
| Koordinatės | 55°44′17″š. pl. 25°08′35″r. ilg. / 55.738°š. pl. 25.143°r. ilg.Koordinatės: 55°44′17″š. pl. 25°08′35″r. ilg. / 55.738°š. pl. 25.143°r. ilg. | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kupiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šimonių seniūnija | |
| Gyventojų | 441 | |
 Vikiteka |
ŠimonysVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Шиманцы[1] | |
Šimonys – miestelis Kupiškio rajono savivaldybėje, 1 km nuo kelio 118 Kupiškis–Utena . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi medinė Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1920 m.), yra Šimonių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-40018).
Prie miestelio įkurtas Šimonių girios biosferos poligonas, pietuose plyti Šimonių giria.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1492 m. minimas Šimonių kaimas. Padavimas pasakoja, kad 1446 m. Šilainio šeima Šventajame Šile patiria nepaprastą įvykį netoli Butkūnų dvaro. Trys jų vaikai: Bernardas 14 metų, Margarita 12 m. ir Jurgis 8 metų grybaudami miške pasiklydo. Besimelsdami virš pušies pamatė Švš. Mergelę Mariją, kuri liepė pasakyti visiems, kad šioje vietoje statytų bažnyčią. Už tai pažadėjusi laiminti visą kraštą ir gausiai dalinti savo malones.[1] Tad labiausiai miestelį pradėjo garsinti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas su savo malonėmis. Nuo to laiko Šimonis ėmė lankyti maldininkai. Iš lūpų į lūpas sklido kalbos apie stebuklingus nutikimus, išgijimus, Švč. Mergelės Marijos teikiamas malones. 1700-siais užrašyti 35 nepaprasti pagijimai, kurie buvo fiksuojami ir toliau. Iki 1862 m. užrašyti 122 nepaprasti pagijimai.
1669 m. minima koplyčia. 1671 m. pastatyta pirmoji Šimonių bažnyčia. Manoma, kad miestelio vardas kilo nuo girios sargo Jono Šimonio ir kunigo J. Šumausko pavardžių. Šių vyrų atminimui, kurie rūpinosi pirmosios bažnyčios statyba, vyskupas Steponas Mikalojus Pacas 1671 metais pašventino neseniai pastatytą kaimo bažnyčią ir įvedė atlaidus, kuriuos pavadino Šimonių vardu. Ilgainiui ir pats bažnytkaimis imtas vadinti Šimonimis.
Šimonys pradėjo augti XVII a. 2-ojoje pusėje suteikus miestelio privilegijas. 1672 m. miestelis priklausė Tyzenhauzams. 1720 m. gavo turgaus privilegiją. XVIII a. Šimonys buvo seniūnijos centras. 1765 m. veikė smuklė. XIX a. minimas Šimonių dvaras (valstybinis). Besilankant maldininkų būriams bažnyčia tapo per maža, tad 1775–1779 m. perstatyta. 1779 m. rugsėjo 8 d. vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis bažnyčią pašventino ir įvedė Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidus. 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčią vokiečiai sudegino. Ugnyje žuvo ir stebuklingasis paveikslas.
1802 m. Šimonyse kunigavo Antanas Strazdas. XIX a. pradžioje veikė parapinė, nuo 1870 m. – valdinė pradžios mokykla. 1876 m. miestelis sudegė; degė ir 1915 m.. Po Pirmojo pasaulinio karo iki 1950 buvo valsčiaus centras.1920 m. pastatyta nauja medinė. 1941, 1949 ir 1951 m. ištremta Šimonių gyventojų 7 šeimos (22 žmonės, tarp jų visi 4 mokyklos mokytojai). 1947–1950 m.apylinkėse veikė Algimanto apygardos partizanai (Antanas Starkus-Montė). Sovietų okupacijos metais Šimonys buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.
1928 m. pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (vėliau nugriautas,1997 m. atstatytas).
Adomynės kaime (Šimonių seniūnija) palaidoti Algimanto partizanų apygardos pareigūnai, partizanai, žuvę 1949-11-01 Algimanto apygardos štabo bunkeryje, Šimonių girioje, šalia Priepado ežero, kautynėse ir susisprogdinę, apsupus priešams. Palaidotas Algimanto apygardos partizanų vadas, šimonietis A. Starkus-Montė,Algimanto apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas, (gimė 1923 m.), Montės partizanų būrio vadas, Julius Burneika-Tardytojas (gimė. 1918 m.) ir kt. partizanai.
2018 m. minint Antano Starkaus-Montės gimimo 100-metį ir žūties 70-metį atidengtas paminklas (šalia kelio Utena–Kupiškis).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Šimonių valsčiaus centras | ? |
| 1919 m. | Rokiškio apskritis | |
| 1920–1946 m. | Panevėžio apskritis | |
| 1946–1950 m. | Kupiškio apskritis | |
| 1950–1995 m. | Šimonių apylinkės centras | Kupiškio rajonas |
| 1995– | Šimonių seniūnijos centras | Kupiškio rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1885 m.*[1] | 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 179 | 500 | 390 | 383 | 345 | 417 | ||
| 1980 m.[8] | 1987 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | - | ||
| 370 | 418 | 447 | 505 | 441 | - | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1802 m. Šimonyse kunigavo poetas Antanas Strazdas (1763–1833).
- 1840 m. Šimonyse gimė kunigas, knygnešys ir švietėjas Kleofas Kozmianas. (1840-1893)
- Šimonyse palaidotas Vyčio Kryžiaus kavalierius Kostas Skemundris (1893–1966).
- 1910 m. Šimonyse gyveno, mokėsi lietuvių kalbos ir rinko Kupiškio krašto tautosaką suomių mokslininkas A. R. Niemis.[13]
- Šimonyse 1970 m. gegužės 11 d. gimė lietuvių poetė, prozininkė, eseistė, dramaturgė, literatūros kritikė Renata Šerelytė.
- 1919 m. spalio 29 d. Zubiškiuose (Šimonių valsčius) gimė Lietuvos partizanas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, antrasis Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus–Montė.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos šaulių sąjungos paminklas Šimonyse, Lietuvoje, 1928 m.
Seniūnija
Miestelio gatvė
Centras
Aikštės pav. „Aikštė“
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 804 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи, Ковна: Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šimonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 408 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Šimonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 597 psl.
- ↑ Šimonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 203
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ „Šimonių seniūnija“. kupiskis.lt. 2012-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- Šimonys. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 635 psl.
- Kupiškėnų mintys "DIEVO PAŽENKLINTA ŠIMONIŲ BAŽNYČIA"[2]
- Šimonių bendruomenės naujienos [3] Archyvuota kopija 2020-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- Marijos žemė. Stebuklingos Marijos šventovės Lietuvoje, "Stebuklingos Marijos šventovės"[4]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- www.simonys.lt Archyvuota kopija 2020-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- Virtualus Šimonių turas / Virtual Tour of Simonys, Lithuania (2012) (video)
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KUPIŠKIS – 17 km | Juodpėnai – 7 km |
| ||||||||
| Viešintos – 13 km Migonys – 7 km |
|
||||||||||
| SVĖDASAI – 17 km | |||||||||||
| ||||||||||||||