Žemaitkiemio valsčius (Ukmergė)
55°18′š. pl. 24°59′r. ilg. / 55.30°š. pl. 24.98°r. ilg.
| Žemaitkiemio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žemaitkiemis |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Ukmergės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Ukmergės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Ukmergės apskritis (1944–1950) |
Žemaitkiemio valsčius (rus. Жмуйдецкая волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Ukmergės. Centras – Žemaitkiemis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo jam atiteko dalis Lyduokių valsčiaus. Žemaitkiemio valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kavarsko rajonui (2 apylinkės) ir Ukmergės rajonui (4 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 7924 | 628 kiemai [2] | 20 seniūnijų | 88 | |
| 1923 m.[3] | 124 | 6426 | 1261 | ||
| 1932 m. | 135 | 7000 | 11 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
137 | 6 apylinkės [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Keziai | Kezių seniūnija | - |
| Kliepšiai | Klepšių seniūnija | - |
| Knitiškiai | - | Knitiškių apylinkė |
| Kopūstėliai | Kopustėlių seniūnija | - |
| Kunigiškiai | Kunigiškių seniūnija | Kunigiškių apylinkė |
| Lentvorai | Lintvorų seniūnija | - |
| Lyduokiai | Liduokių seniūnija | Lyduokių apylinkė |
| Skačiūnai | Skočiūnų seniūnija | Skačiūnų apylinkė |
| Valai | Valų seniūnija | - |
| Valtūnai | Valtūnų seniūnija | - |
| Vidiškiai | Vidiškių seniūnija | Vidiškių apylinkė |
| Žemaitkiemis | Žemaitkiemio seniūnija | Žemaitkiemio apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 6 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1895 | Valtūnai | Feliksas Kapočius, kunigas | 1971 |
| 1907 | Antatilčiai | Juozas Kapočius, leidėjas, spaustuvininkas | 1996 |
| 1925 | Juodžiūnai | Uršulė Čapienė, agronomė | |
| 1930 | Brazgiai | Vytautas Aleksandras Butkus, botanikas | 2020 |
| 1935 | Rečionys | Bronislava Kerbelytė, tautosakininkė | 2024 |
| 1942 | Užubaliai | Edvardas Raugalas, inžinierius | 2023 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 753 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 762–763 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 170