Leliūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Leliūnai
Leliūnai, Utenos r.JPG
Leliūnai nuo Utenos pusės
Leliunai COA.gif

Leliūnai
Koordinatės 55°28′30″š. pl. 25°24′00″r. ilg. / 55.475°š. pl. 25.400°r. ilg. / 55.475; 25.400 (Leliūnai)Koordinatės: 55°28′30″š. pl. 25°24′00″r. ilg. / 55.475°š. pl. 25.400°r. ilg. / 55.475; 25.400 (Leliūnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Leliūnų seniūnija
Gyventojų skaičius 412 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: LeliūnaiVikiteka

* rus. Лелюны[1]

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Leliū́nai
Kilmininkas: Leliū́nų
Naudininkas: Leliū́nams
Galininkas: Leliū́nus
Įnagininkas: Leliū́nais
Vietininkas: Leliū́nuose

Leliūnai – miestelis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  A6  KaunasZarasaiDaugpilis , 13 km į pietvakarius nuo Utenos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1905 m.), yra Leliūnų pagrindinė mokykla, Leliūnų biblioteka (įkurta 1945 m.), paštas (LT-28027), tautodailininko Vytauto Valiušio keramikos muziejus, Leliūnų dvaro rūmai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pro miestelį teka Asiūklė. Yra mitologijos paminklas – Leliūnų akmuo su dubeniu. Miestelį supa Leliūnų kaimas. Į vakarus nuo miestelio telkšo Leliūnų tvenkinys.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Rubikiai – 13 km
Mačionys – 5 km
UTENA – 15 km
ANTALGĖ – 6 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Skiemonys – 13 km Pakalniai – 8 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XVII a. pradžioje minimas Leliūnų dvaras ir kaimas. Pirmoji Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Miestelis pradėjo augti, kai pro Leliūnus buvo nutiestas plentas KaunasZarasai. 1853 m. minima parapinė mokykla, o 1788 m. buvo pastatyta antroji – Šv. Juozapo parapijinė bažnyčia.[3] 1863 m. miestelio apylinkėse kovėsi K. Lukošiūno sukilėlių būrys. Vietos gyventojai prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo spaudos draudimo laikais, dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose. XX a. tarpukariu miestelyje veikė urėdija. 1941 m. apie 50 Leliūnų žydų nužudyta prie Utenos. 19411944 m. naciai miestelio mokykloje įsteigė karo belaisvių stovyklą. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais leliūniškiai rėmė Lietuvos partizanus ir patys aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose.1949 m. lapkričio mėn. Leliūnų valsčiuje buvo įrengtas Vytauto apygardos partizanų štabo bunkeris, 1950 m. aptiktas saugumo darbuotojų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[4] 1945 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, senelių globos namai, medicinos punktas.

XX a. 8-ajame dešimtmetyje prijungtas Leliūnų kaimas, vėliau vėl atskirtas nuo miestelio. 1998 m. ant parapijos namų sienos atidengta lenta nužudytų partizanų atminimui. 2004 m. patvirtintas Leliūnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919 m. Alantos valsčius Vilkmergės apskritis
19191950 m. Leliūnų valsčiaus centras Utenos apskritis
19501995 m. Leliūnų apylinkės centras Utenos rajonas
1995 Leliūnų seniūnijos centras Utenos rajono savivaldybė


Centrinė gatvė
Keramikos muziejus

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liaudies etimologija byloja, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo žodžio „liūnas“ – esą tame liūne nuskendusi prancūziškai kalbėjusi dvaro ponia (prancūzų kalboje prieš vyriškosios giminės daiktavardžius pridedamas artikelis le, t. y. gavosi le liūnas).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1978 m.[6]
305 305 353 354 252 360
1979 m.sur. 1985 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur.
378 416 518 483 503 412
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Leliūnuose gimė:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Лелюны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 26 psl. (rus.)
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. „Leliūnų seniūnija“. utena.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-22. Nuoroda tikrinta 2016-04-28. 
  4. Leliūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 714 psl.
  5. Leliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 315 psl.
  6. LeliūnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 417 psl.
  7. Leliūnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 505 psl.
  • Leliūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 69 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]