Leliūnai
Kitos reikšmės – Leliūnai (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Leliūnai |
||
| Koordinatės | 55°28′30″š. pl. 25°24′00″r. ilg. / 55.475°š. pl. 25.400°r. ilg.Koordinatės: 55°28′30″š. pl. 25°24′00″r. ilg. / 55.475°š. pl. 25.400°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Utenos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Leliūnų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 412 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
LeliūnaiVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | * rus. Лелюны[1] | |
Leliūnai – miestelis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 13 km į pietvakarius nuo Utenos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1905 m.), yra Leliūnų pagrindinė mokykla, biblioteka (įkurta 1945 m.), paštas (LT-28027), tautodailininko Vytauto Valiušio keramikos muziejus, Leliūnų dvaro rūmai.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pro miestelį teka Asiūklė. Yra mitologijos paminklas – Leliūnų akmuo su dubeniu. Miestelį supa Leliūnų kaimas. Į vakarus nuo miestelio telkšo Leliūnų tvenkinys.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
Rubikiai – 13 km Mačionys – 5 km |
UTENA – 15 km ANTALGĖ – 6 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Skiemonys – 13 km | Pakalniai – 8 km | ||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XVII a. pradžioje minimas Leliūnų dvaras ir kaimas. Pirmoji Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Miestelis pradėjo augti, kai pro Leliūnus buvo nutiestas plentas Kaunas–Zarasai. 1853 m. minima parapinė mokykla, o 1788 m. buvo pastatyta antroji – Šv. Juozapo parapijinė bažnyčia.[3] 1863 m. miestelio apylinkėse kovėsi K. Lukošiūno sukilėlių būrys. Vietos gyventojai prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo spaudos draudimo laikais, dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose. XX a. tarpukariu miestelyje veikė urėdija. 1941 m. apie 50 Leliūnų žydų nužudyta prie Utenos. 1941–1944 m. naciai miestelio mokykloje įsteigė karo belaisvių stovyklą. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais leliūniškiai rėmė Lietuvos partizanus ir patys aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose.1949 m. lapkričio mėn. Leliūnų valsčiuje buvo įrengtas Vytauto apygardos partizanų štabo bunkeris, 1950 m. aptiktas saugumo darbuotojų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[4] 1945 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, senelių globos namai, medicinos punktas.
XX a. 8-ajame dešimtmetyje prijungtas Leliūnų kaimas, vėliau vėl atskirtas nuo miestelio. 1998 m. ant parapijos namų sienos atidengta lenta nužudytų partizanų atminimui. 2004 m. patvirtintas Leliūnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1919 m. | Alantos valsčius | Vilkmergės apskritis |
| 1919–1950 m. | Leliūnų valsčiaus centras | Utenos apskritis |
| 1950–1995 m. | Leliūnų apylinkės centras | Utenos rajonas |
| 1995– | Leliūnų seniūnijos centras | Utenos rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liaudies etimologija byloja, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo žodžio „liūnas“ – esą tame liūne nuskendusi prancūziškai kalbėjusi dvaro ponia (prancūzų kalboje prieš vyriškosios giminės daiktavardžius pridedamas artikelis le, t. y. gavosi le liūnas).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1867 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1978 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 305 | 305 | 184 | 258 | 242 | 252 | 360 | ||
| 1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2006 m. | 2011 m.sur.[14] | - | ||
| 378 | 416 | 518 | 483 | 503 | 412 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Leliūnuose gimė:
- Vytautas Augustinas, fotografas.
- Algimantas Baltakis, rašytojas.
- Jonas Danyla, Lietuvos jėzuitų provincijolas.
- Klemensas Gutauskas, Panevėžio katedros klebonas.
- Juozas Karosas, kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pedagogas.
- Kazimieras Meškauskas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- Albertas Nargėlas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras.
- Juozas Strolia, smuikininkas, kompozitorius ir muzikologas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Лелюны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 26 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ „Leliūnų seniūnija“. utena.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-22. Nuoroda tikrinta 2016-04-28.
- ↑ Leliūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 714 psl.
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Leliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 315 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Leliūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 417 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Leliūnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 505 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Leliūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 69 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2006-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- Vytauto Valiušio keramikos muziejus
Daugailiai | Kuktiškės | Leliūnai | Saldutiškis | Sudeikiai | Tauragnai | Utena | Užpaliai | Vyžuonos