Pašilė (Ukmergė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Pašilė
Ukmergė, Pašilės kapinių vartai.JPG
Pašilės kapinių vartai

Pašilė
Koordinatės 55°12′50″ š. pl. 24°47′20″ r. ilg. / 55.21389°š. pl. 24.78889°r. ilg. / 55.21389; 24.78889 (Pašilė)Koordinatės: 55°12′50″ š. pl. 24°47′20″ r. ilg. / 55.21389°š. pl. 24.78889°r. ilg. / 55.21389; 24.78889 (Pašilė)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Ukmergės rajono savivaldybės vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija Ukmergės miesto seniūnija
Gyventojų skaičius 256 (1959 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Pašilė (Ukmergė)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Pašilė̃
Kilmininkas: Pašilė̃s
Naudininkas: Pãšilei
Galininkas: Pãšilę
Įnagininkas: Pãšile
Vietininkas: Pašilėjè

PašilėUkmergės miesto dalis, esanti pietiniame miesto pakraštyje, į vakarus nuo magistralės  A2  VilniusPanevėžys . Iš rytų pusės riboja krašto kelias  231  VytinėVaitkuškisUkmergė , pietinė dalis šliejasi prie Varinės kaimo (Pabaisko seniūnija).

Stovi Pašilės Šv. Barboros bažnyčia (nuo 1789 m.), yra kapinės, kuriose ilsisi Kosakovskių giminės atstovų palaikai. Veikia Ukmergės Pašilės pagrindinė mokykla, Pašilės Šv. Barboros parapijos jaunimo centras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 m. įkurta biblioteka. 1966 m. gruodžio 30 d. Pašilė prijungta prie Ukmergės miesto.

Pradėjo plėstis atsiradus sovietinėmis pramonės gamykloms.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Pabaisko valsčius (kurį laiką jo centras) Ukmergės apskritis
19631966 m. Pašilės apylinkės centras Ukmergės rajonas
19661995 m. Ukmergės miestas
1995 Ukmergės miesto seniūnija Ukmergės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1789 m. Vaitkuškio dvarui priklausančioje teritorijoje pastatyta Pašilės Šv. Barboros bažnyčia, tuomet buvusi prie šilo – iš to ir kilo Pašilės pavadinimas.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pašilės kapinėse palaidota O. Balzako uošvė grafienė Aleksandra Kosakovska (1811–1886), jos sūnus Stanislovas ir tragiškai žuvusi anūkė Anulka.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]