Gelvonai
| Gelvonai | ||
|---|---|---|
| ||
  Gelvonai |
||
| Koordinatės | 55°04′01″š. pl. 24°41′31″r. ilg. / 55.067°š. pl. 24.692°r. ilg.Koordinatės: 55°04′01″š. pl. 24°41′31″r. ilg. / 55.067°š. pl. 24.692°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Širvintų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Gelvonų seniūnija | |
| Gyventojų | 245 | |
 Vikiteka |
Gelvonai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Гельваны[2], rus. Жабовъ[3] | |
Gelvonai – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Širvintų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-19023).
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio vardas siejamas su tarmišku žodžiu gelvonis („bitės geluonis“), kiti jį kildina nuo Gelvės ežero (vandenvardinis vietovardis), prie kurio galėjo būti pirminė dabartinio miestelio užuomazga.[4] XX a. 1-ojoje pusėje miestelis minimas kaip Gelvonys.[5]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gelvonai (Gelwen) minimi 1385 m. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose [6]. Nuo XVII a. šalia kaimo minimas dvaras, kuris iki XVIII a. pabaigoje priklausė Žabams, dėl to kartais vadintas Žabais, Žabava.
1642 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1686 m. pastatyta katalikų bažnyčia (sudegė 1895 m.), įsteigtas pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. po 1831 m. sukilimo, jame Rusijos valdžia įrengė kareivines. 1690 m. minimas Gelvonų dvaras, buvęs Bagaslaviškyje.
1744 m. lapkričio 22 d. Augustas III Gelvonams suteikė miestelio privilegiją ir teisę rengti turgus. 1781 m., 1782 m. minima parapinė, 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1897 m. didžioji Gelvonų dalis sudegė.
1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1921 m. progimnazija, nuo 1929 m. vėl pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, nuo 1948 m. Gelvonų vidurinė mokykla.
1897 m. pastatyta Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Po Antrojo pasaulinio karo Gelvonų apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanai. 1940 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.[7]
2016 m. patvirtintas Gelvonų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1897–1915 m. | Gelvonų valsčiaus centras | Vilniaus apskritis |
| 1919–1948 m. | Ukmergės apskritis | |
| 1948–1950 m. | Širvintų apskritis | |
| 1950–1955 m. | Gelvonų apylinkės centras | Smėlių rajonas |
| 1955–1995 m. | Širvintų rajonas | |
| 1995– | Gelvonų seniūnijos centras | Širvintų rajono savivaldybė |
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gelvonų plano struktūra linijinė. Prie centrinės aikštės yra:
- Mūrinė tašytų akmenų neoklasicistinė su neobaroko elementais Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta 1897 m., architektas A. Polozovas; statybą rėmė grafas Plateris. Bebokštės halinės vienanavės lotyniškojo kryžiaus plano bažnyčios sienos iš tašytų akmenų ir raudonų plytų. Viduje – medinis cilindrinis skliautas su tapytais kesonais, neobarokinis didysis altorius.
- Šventoriuje:
- varpinė,
- XIX a. grafų Platerių koplyčia, kurioje yra medinis vėlyvojo baroko altorius su paveikslais. Koplyčioje įmūrytas akmuo su vadinamąja Švč. Mergelės Marijos pėda.
- XIX a. Pliaterių-Žabų koplyčia-mauzoliejus su kripta.
- Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams, ryšininkams ir rėmėjams, skulptorius Jonas Jagėla, 1998 m.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1833 m. | 1862 m.*[3] | 1866 m. | 1892 m.*[2] | 1905 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1939 m. | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 256 | 259 | 286 | 535 | 91 | 737 622 (miestelyje) 115 (dvare) |
678 | 407 | 349 | ||
| 1977 m.[12] | 1979 m.sur.[13] | 1985 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2004 m. | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur. | - | ||
| 400 | 409 | 317 | 438 | 380 | 390 | 284 | 245 | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanas Baranauskas, kunigas ir poetas, gyvenęs Gelvonuose (išlikęs jo namas).
- Kazys Morkūnas, kalbininkas.
- Antanas Mikalauskas, geologas, geomorfologas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Гельваны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 8 (15) : Гальберг — Германий. С.-Петербургъ, 1892., 282 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 623 psl.
- ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 532
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/gelvonai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 435 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas ir kiti. Gelvonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 518 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Gelvonai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Gelvonai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 40 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vincas Brazauskas ir kt. Gelvonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 596
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gelvonai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 538 psl.
- Gelvonų žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Monografija „Gelvonai“
- Gelvonai
- Gelvonų aikštė
- Gelvonų dvaras
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
VEPRIAI - 14 km | Pabaiskas – 12 km Antakalnis – 4 km |
| ||||||||
| Kultuvėnai – 10 km |
|
||||||||||
| Liukonys – 5 km Čiobiškis – 15 km |
|||||||||||
| ||||||||||||||