Pereiti prie turinio

Gelvonai

Koordinatės: 55°04′01″š. pl. 24°41′31″r. ilg. / 55.067°š. pl. 24.692°r. ilg. / 55.067; 24.692 (Gelvonai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gelvonai
{{#if:300
Gelvonų bažnyčia
Gelvonai
Gelvonai
55°04′01″š. pl. 24°41′31″r. ilg. / 55.067°š. pl. 24.692°r. ilg. / 55.067; 24.692 (Gelvonai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Širvintų rajono savivaldybės vėliava Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija Gelvonų seniūnija
Gyventojų (2021) 245
Vikiteka Gelvonai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gélvonai
Kilmininkas: Gélvonų
Naudininkas: Gélvonams
Galininkas: Gélvonus
Įnagininkas: Gélvonais
Vietininkas: Gélvonuose
Istoriniai pavadinimai rus. Гельваны[2], rus. Жабовъ[3]

Gelvonai – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Širvintų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-19023).

Kultūros centras

Miestelio vardas siejamas su tarmišku žodžiu gelvonis („bitės geluonis“), kiti jį kildina nuo Gelvės ežero (vandenvardinis vietovardis), prie kurio galėjo būti pirminė dabartinio miestelio užuomazga.[4] XX a. 1-ojoje pusėje miestelis minimas kaip Gelvonys.[5]

Gelvonai (Gelwen) minimi 1385 m. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose [6]. Nuo XVII a. šalia kaimo minimas dvaras, kuris iki XVIII a. pabaigoje priklausė Žabams, dėl to kartais vadintas Žabais, Žabava.[7] 1642 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1686 m. pastatyta katalikų bažnyčia (sudegė 1895 m.), įsteigtas pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. po 1831 m. sukilimo, jame Rusijos valdžia įrengė kareivines. 1690 m. minimas Gelvonų dvaras, buvęs Bagaslaviškyje.

1744 m. lapkričio 22 d. Augustas III Gelvonams suteikė miestelio privilegiją ir teisę rengti turgus. 1781 m., 1782 m. minima parapinė, 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1897 m. didžioji Gelvonų dalis sudegė. XIX a. pabaigoje Gelvonai buvo Vilniaus apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.[8]

1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1921 m. progimnazija, nuo 1929 m. vėl pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, nuo 1948 m. Gelvonų vidurinė mokykla.

1897 m. pastatyta Gelvonų bažnyčia. 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Po II pasaulinio karo Gelvonų apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanai. 1940 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.[9]

2016 m. patvirtintas Gelvonų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m. Gelvonų valsčiaus centras Vilniaus apskritis
19191948 m. Ukmergės apskritis
19481950 m. Širvintų apskritis
19501955 m. Gelvonų apylinkės centras Smėlių rajonas
19551995 m. Širvintų rajonas
1995 Gelvonų seniūnijos centras Širvintų rajono savivaldybė
Gelvonų bažnyčia, vaizdas iš šono. Dešinėje – Pliaterių koplyčia

Gelvonų plano struktūra linijinė. Prie centrinės aikštės yra:

Kraštiečių atminimo lenta
Pliaterių koplyčia
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1862 m.*[3] 1866 m. 1892 m.*[2] 1905 m.[10] 1923 m.sur.[11] 1939 m. 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.[13]
256 259 286 535 91 737
622 (miestelyje)
115 (dvare)
678 407 349
1977 m.[14] 1979 m.sur.[15] 1985 m.[16] 1989 m.sur.[17] 2001 m.sur.[18] 2004 m. 2011 m.sur.[19] 2021 m.sur. -
400 409 317 438 380 390 284 245 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Гельваны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 8 (15) : Гальберг — Германий. С.-Петербургъ, 1892., 282 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 623 psl.
  4. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 532
  5. http://lithuanianphilately.com/postal-history/gelvonai.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
  6. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 435 psl.
  7. Żabów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 725 psl. (lenk.)
  8. Giełwany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 555 psl. (lenk.)
  9. Vincas Brazauskas ir kiti. Gelvonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 518 psl.
  10. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. GelvonaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. GelvonaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 40 psl.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. Vincas Brazauskas ir kt. Gelvonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 596
  17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  18. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aplinkinės gyvenvietės

VEPRIAI - 14 km Pabaiskas – 12 km
Antakalnis – 4 km
Kultuvėnai – 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Liukonys – 5 km
Čiobiškis – 15 km