Želvos valsčius
55°13′š. pl. 25°06′r. ilg. / 55.22°š. pl. 25.10°r. ilg.
| Želvos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1918 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Želva |
 Lietuva
| |
| Ukmergės apskritis (1918–1940) | |
 Nacistinė Vokietija
| |
| Ostlandas | Ukmergės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Ukmergės apskritis (1944–1950) |
Želvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Ukmergės. Centras – Želva.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas po I pasaulinio karo 1918 m. Ukmergės apskrityje. 1936 m. pastatytas naujas valsčiaus būstinės pastatas.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Smėlių rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. (išsamiau) |
145 | 5069 | 1056 | 107 gyvenvietės [1] | |
| 1932 m. | 133 | 6450 | 11 seniūnijų [2] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
147 | 7 apylinkės [3] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Vaišutis, 1932 m.[4]
- P. Sarulis, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1945 m.
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[5] | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|---|
| Bastūnai I | Bastūnų seniūnija | Bastūnų apylinkė |
| Bikoniai | Bikonių seniūnija | Bikonių apylinkė |
| Butiškiai | Butiškių seniūnija | - |
| Butkūnėliai | - | Butkūnėlių apylinkė |
| Butkūnai | - | Butkūnų apylinkė |
| Daubariškiai | Daubariškių seniūnija | Daubariškių apylinkė |
| Karališkiai | Karališkių seniūnija | - |
| Laukėnėliai | - | Laukėnėlių apylinkė |
| Masiuliai | Masiulių seniūnija | - |
| Mateikiškiai | Mateikiškių seniūnija | - |
| Paželviai | Paželvių seniūnija | - |
| Slabada | Slabados seniūnija | - |
| Tolučiai | Talučių seniūnija | - |
| Želva | Želvos miestelio seniūnija | Želvos apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 7 apylinkės |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje buvo 10 dvarų (kitais šaltiniais – 25) ir 8 palivarkai. Dvarai buvo Aukštadvario, Laumėnų I ir II, Gursčių, Miškiniškių, Labeikių, Lelikonių, Keitučių, Adomavos, Paželvių, Meilūnų, Vėderų, Daugudžių, Baruvkos, Šilninkų, Juodakių, Kazliškių ir kt. Palivarkų centrai – Šukiškis, Rapoliškis, Pavarai, Bastūnai, Gelbudiškis, Kakariekos, Laumianka, Dainiškiai, Lukošiūnai. Valsčiaus kaimuose veikė 9 mokyklos: Vėderų, Pilionių, Daubariškių, mažesnės – Juodakių, Karališkių, Skripėtiškių, Bastūnų. Miestelyje buvo dvi mokyklos – lietuvių ir žydų.[7]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1898 | Vederai | Aleksandras Vytautas Kupstas, aktorius ir režisierius | 1964 |
| 1914 | Bajorai | Pranas Gaida-Gaidamavičius, kunigas | |
| 1926 | Paželviai | Eduardas Kunavičius, aktorius ir režisierius | 2006 |
| 1927 | Bastūnai I | Alfonsas Matulis, gydytojas | |
| 1929 | Paželviai | Vytautas Daugudis, archeologas | 2001 |
| 1932 | Paškonys | Vytautas Bačius, filologas, televizijos žurnalistas | 2020 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 515
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 752 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 762 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 169
- ↑ Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. // psl. 18–20