Želvos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°13′š. pl. 25°06′r. ilg. / 55.22°š. pl. 25.10°r. ilg. / 55.22; 25.10

Želvos valsčius
1918 – 1950

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Želva
1918–1950 m. Ukmergės apskritis

Želvos valsčius – valsčius, buvęs rytinėje Lietuvoje, tarp Ukmergės ir Molėtų. Centras – Želva.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas po I pasaulinio karo 1918 m. Valsčiuje buvo 10 dvarų (kitais šaltiniais – 25) ir 8 palivarkai. Dvarai buvo Aukštadvario, Laumėnų I ir II, Gursčių, Miškiniškių, Labeikių, Lelikonių, Keitučių, Adomavos, Paželvių, Meilūnų, Vėderų, Daugudžių, Baruvkos, Šilninkų, Juodakių, Kazliškių ir kt. Palivarkų centrai – Šukiškis, Rapoliškis, Pavarai, Bastūnai, Gelbudiškis, Kakariekos, Laumianka, Dainiškiai, Lukošiūnai.

Valsčiaus kaimuose veikė 9 mokyklos: Vėderų, Pilionių, Daubariškių, mažesnės – Juodakių, Karališkių, Skripėtiškių, Bastūnų. Miestelyje buvo dvi mokyklos – lietuvių ir žydų.[1]

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Smėlių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923[2] 145 5069 1056
1949[3]
(išsamiau)
147 7 apylinkės

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • P. Sarulis, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1945 m.

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje buvo 7 seniūnijos:

  • Bastūnų
  • Bikonių
  • Daubariškių
  • Laumėnų
  • Masiulių
  • Pilionių
  • ???

Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1898 Vederai Aleksandras Vytautas Kupstas, aktorius ir režisierius 1964
1914 Bajorai Pranas Gaida-Gaidamavičius, kunigas
1926 Paželviai Eduardas Kunavičius, aktorius ir režisierius 2006
1927 Bastūnai I Alfonsas Matulis, gydytojas
1929 Paželviai Vytautas Daugudis, archeologas 2001

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. // psl. 18–20
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.