Kurklių valsčius
Koordinatės: 55°25′š. pl. 25°04′r. ilg. / 55.41°š. pl. 25.06°r. ilg.
| Kurklių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kurkliai |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Trakų vaivadija | XVI a. |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Ukmergės apskritis (1915–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Ukmergės apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Ukmergės apskritis (1944–1947) Anykščių apskritis (1947–1950) |
Kurklių valsčius (rus. Курклевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kurkliai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XIII a. XV–XVI a. valsčius priklausė Didžiajam kunigaikščiui. Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Kurklių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kavarsko rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2362 | 175 kiemai [2] | 6 seniūnijos | 38 | |
| 1923 m.[3] | 140 | 5181 | 1106 | ||
| 1932 m. | 125 | 5600 | 10 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
141 | 6 apylinkės [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Antakalniai | Antakalnių seniūnija | - |
| Antanava | - | Antanavos apylinkė |
| Bliuvonys | Bliuvonių seniūnija | - |
| Dejūnai | Dėjūnų seniūnija | - |
| Didžiakaimis | Didžiakaimio seniūnija | - |
| Janonys | Janonių seniūnija | - |
| Kurkleliai | - | Kurklelių apylinkė |
| Kurkliai | Kurklių seniūnija | Kurklių apylinkė |
| Pavirinčiai | - | Pavirinčių apylinkė |
| Pilviškiai | Pilviškių seniūnija | - |
| Staškūniškis | - | Staškūniškio apylinkė |
| Trakiniai | Trakinių seniūnija | - |
| Užunvėžiai | Užunvėžių seniūnija | Užunvėžių apylinkė |
| Vildžiūnai | Vildžiūnų seniūnija | - |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 6 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1879 | Užunvėžiai | Steponas Kairys, Vasario 16-osios akto signataras, Didžiojo Vilniaus Seimo vicepirmininkas, Lietuvos Tarybos vicepirmininkas VLIK-o įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas, LSDP lyderis | 1964 |
| 1897 | Užunvėžiai | Antanas Banėnas, karininkas | 1979 |
| 1908 | Luciūnai | Stasys Yla, kunigas, rašytojas | 1983 |
| 1924 | Branislaviškis | Antanas Paškus, kunigas, teologas | 2008 |
| 1930 | Medžiočiai | Leonas Strioga, skulptorius | 2022 |
| 1935 | Trakiniai | Alfonsas Pilka, filologas | 2020 |
| 1936 | Džiugai | Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė, matematikė | 2017 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 749 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 757 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 16