Panoteriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Panoteriai
Panoteriai church.jpg
Panoterių bažnyčia

Panoteriai
Koordinatės 55°11′38″š. pl. 24°25′41″r. ilg. / 55.194°š. pl. 24.428°r. ilg. / 55.194; 24.428 (Panoteriai)Koordinatės: 55°11′38″š. pl. 24°25′41″r. ilg. / 55.194°š. pl. 24.428°r. ilg. / 55.194; 24.428 (Panoteriai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Jonavos rajono savivaldybės vėliava Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija Šilų seniūnija
Gyventojų skaičius 360 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: PanoteriaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Panoteriaĩ
Kilmininkas: Panoterių̃
Naudininkas: Panoteriáms
Galininkas: Pãnoterius
Įnagininkas: Panoteriaĩs
Vietininkas: Panoteriuosè

Panoteriai – miestelis šiaurės rytinėje Jonavos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 4 km į pietus nuo kelio  145  KėdainiaiŠėtaUkmergė . Seniūnaitijos centras.

Stovi mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Veikia biblioteka, paštas (LT-55085), kultūros centras, Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla, ambulatorija, žemės ūkio bendrovė „Panoterių ūkis“.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsikūręs dešiniajame Noteros upelio krante, į šiaurę nuo Bareišių miško. Pietvakarinėje dalyje iškastas Panoterių prūdas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png BUKONYS – 8 km
Mankūnai
Gudoniai SIESIKAI – 12 km
Tarakėliai – 4 km
Blank-50px.png
Milagainiai – 4 km
ŽEIMIAI – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Piliakalniai
Šemetiškiai
ŠILAI – 10 km
JONAVA – 19 km
Pageležiai – 9 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovė žinoma nuo 1441 m., priklausė Siesikų dvarui ir parapijai. 1441 m. dvarininkas Baltramiejus Urbonaitis dovanojo Siesikų klebonijai Panoteriuose žemės sklypą, kuriame pastatė koplyčią. Nuo XVIXVII a. minimas Panoterių dvaras. XVI a. 2-ojoje pusėje – XVIII a. pradžioje koplyčia buvo paversta reformatų bažnyčia, kuri 1700 m. sudegė. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIIIXIX a. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis (lenk. Kaplice, Kaplica).

Panoterių kaimas, Koplyčių dvaras ir miestelis XIX a. žemėlapyje

XIX a. dvarui priklausė 10 valakų (apie 210 ha) žemės, o jį valdė bajorai Domeikos. Šalia plytėjo buvo Panoterių kaimas, kuriame 1859 m. buvo 6 dūmai.[2] Greta koplyčios XIX a. susiformavo miestelis, iki XX a. vadintas Koplyčiomis. 1864 m. koplyčia atnaujinta ir praplėsta.

1918 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1919 m. – Panoterių valsčius ir Panoterių seniūnija. 1923 m. kaime buvo 21 sodyba, miestelyje – 20, o dvare – 3 kiemai.[3] Lietuvos žemės reformos metu kaimas ir dvaras buvo prijungti prie miestelio. Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, pradžios mokykla, sveikatos punktas, vartotojų kooperatyvas „Aušra“, smulkaus kredito draugija, pora krautuvių.

Antrojo pasaulinio karo metu sudegė bažnyčia, 1946 m. maldos namai įrengti gyvenamajame name. 1944 m. rugsėjo 1 d. atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo vidurine mokykla. Nuo 1949 m. miestelis buvo „Aušros“, vėliau – Panoterių kolūkio centrinė gyvenvietė.

1992 m. įkurta Panoterių žemės ūkio bendrovė, 1994 m. pastatyta nauja, mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Jonavos valsčius Kauno apskritis
19191940, 19411944 m. Panoterių seniūnijos centras, Panoterių valsčiaus centras Ukmergės apskritis
19401941, 19441950 m. Panoterių apylinkės centras, Panoterių valsčiaus centras
19501955 m. Panoterių apylinkės centras Ukmergės rajonas
19551962 m. Jonavos rajonas
19621963 m. Ukmergės rajonas
19631965 m. Markutiškių apylinkė
19651976 m. Jonavos rajonas
19761995 m. Šilų apylinkė
19952009 m. Šilų seniūnija Jonavos rajono savivaldybė
2009 Panoterių seniūnaitijos centras, Šilų seniūnija


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panoterių yra vandenvardinė etimologija, pavadinimas kilęs nuo upėvardžio Notera.

Anot padavimo, vietovė pavadinta pono Taro garbei, kuris senovėje šioje vietoje vadovavo kovoms su kryžiuočiais.[4]

Kultūros centras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panoterių kultūros centrui priklauso satyrinė humoro grupė „Liktarna“ (režisierė J. Adomaitienė). Kolektyvas turi 10 narių, koncertuoja Jonavos rajono kultūros centruose, įmonėse ir organizacijose, dalyvauja įvairiose rajoninėse šventėse, Jonavos bei Kauno apskrities rudens mugėse, kitų Lietuvos miestų ir miestelių kultūriniuose renginiuose.

Kultūros centre rengiamas regioninis kaimo teatrų mėgėjų festivalis „Tėviškės pastogėj“, skirtas kraštiečio, poeto, dramaturgo Petro Vaičiūno (18901959) gimimo metinėms paminėti (liepos mėn.). Kultūros centro darbuotojos organizuoja tradicines kalendorines Trijų Karalių, Užgavėnių, Joninių, Sekminių ir Kalėdų šventes. Tradicija tapo kaimo šventė „Čia mes, čia – mūsų žemė”, Motinos dienos minėjimas, Vaikystės šventė, skirta vaikų gynimo dienai, sportinė-pramoginė vasaros pabaigos šventė jaunimui, liaudiškos gegužinės, „Kaimynėli, sveikas būk“ ir įvairūs kiti renginiai vaikams, jaunimui ir bendrai auditorijai.

Kultūros centre gyvuoja folklorinis ansamblis „Vosilkėliai“ , kuriam vadovauja muzikos mokytoja E. Veselkienė.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2011 m.
1859 m. 1903 m. 1914 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.
60 172 190 242 238 254
1979 m.sur. 1986 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
332 390 394 399 360 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyveno (gyvena)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. - Warszawa : nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 1882. - T. 3. - Str. 824
  3. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 499–500
  4. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. - Vilnius: Mintis, 1991. - T. 2. - P. 548
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 620
  6. Panoteriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 759 psl.
  7. Kazys Misius ir kt. Panoteriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 299 psl.
  8. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas
  9. Anykštėnų biografijų žinynas: Vytautas Kazimieras Pesliakas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]