Lyduokiai
| Lyduokiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Lyduokiai |
||
| Koordinatės | 55°15′58″š. pl. 24°56′38″r. ilg. / 55.266°š. pl. 24.944°r. ilg.Koordinatės: 55°15′58″š. pl. 24°56′38″r. ilg. / 55.266°š. pl. 24.944°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ukmergės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Lyduokių seniūnija | |
| Gyventojų | 256 | |
 Vikiteka |
Lyduokiai | |
Lyduokiai – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, 11 km į rytus nuo Ukmergės. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Yra Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1884 m.), kapinės, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, išlikęs Lyduokių dvaras ir parkas, veikia Lyduokių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-20063). Kiek į šiaurę nuo miestelio teka Siesartis. Iš šiaurės rytų prieina Siesarties geomorfologinis draustinis.
.jpg)
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimą Lyduokiai sudaro šaknis Lyd-, kuri gali būti siejama su žodžiais lyda, lydimas, lydas („skynimas, iškirsta vieta miške, tuščias plotas“). Priesaga -uokiai orientuoja į veikėjo reikšmę, todėl Lyduokiai gali būti aiškinama kaip „iškirstame miško plote apsigyvenę žmonės“.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lyduokių dvarą 1499 m. valdė B. Petkevičius, nuo XVII a. – Dambrauskai, XVIII a. – XIX a. – Morikoniai. Nuo XVI a. minimas Lyduokių kaimas. 1623 m. pastatyta bažnyčia, XVIII a. prie jos veikė parapinė mokykla, XIX a. viduryje – XX a. pirmoje pusėje – parapiniai senelių namai. 1859 m. buvo spirito varykla. 1907 m. Lyduokių dvarą įgijęs M. Kosakovskis turėjo turtingą biblioteką ir giminės archyvą; jų dalis yra išlikusi, ją saugo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. XX a. pradžioje dvare turtingų bajorų vaikai studijavo žemės ūkio mokslus. 1920 m. spalio – lapkričio mėn. miestelio apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės kovos su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktine.
1922 m. atidaryta pradžios mokykla, 1944–1952 m. progimnazija, 1952–1962 m. vidurinė, 1962–1994 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 1994 m. Lyduokių pagrindinė mokykla; joje veikia mokyklos muziejus. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje Lyduokių dvaro palivarke Felinkoje veikė avių veislininkystės ūkis. Nuo 1944 m. birželio mėn. prie Lyduokių veikė A. Morkūno ir K. Ališausko vadovaujamas savigynos, vėliau – partizanų būrys. Okupacinė valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 16 miestelio gyventojų. 1951–1991 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2020 m. patvirtintas Lyduokių herbas. Prie Lyduokių prijungta didelė dalis Kurėjų kaimo.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919–1923 m. | Lyduokių valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
| 1923–1950 m. | Žemaitkiemio valsčius | |
| 1950–1995 m. | Lyduokių apylinkės centras | Ukmergės rajonas |
| 1995– | Lyduokių seniūnijos centras | Ukmergės rajono savivaldybė |
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Žymiausi miestelio statiniai:
- Neobarokinė Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1884 m., architektas L. Benua. Joje yra paveikslai „Puota Emause“ (XVIII a.), „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“.
- XIX a. vidurio – XX a. pradžios Lyduokių (dar vadinama Kūrėjų) dvaro sodyboje išliko ūkinių, gamybinių, gyvenamųjų pastatų: kumetynų, koplytėlė, plytų stiliaus arklidės, pastatytos 1882 m. Dvaro arklidės – unikalus architektūros statinys, su vidiniu kiemu ir savita puošyba. Analogiškas statinys yra tik Žagarės žirgyne. Dvaro rūmai buvo mediniai, o ūkiniai pastatai mūriniai.
- Prancūziškasis parkas, įkurtas XIX a. viduryje.
- Stogastulpis, meistras M. Strockis.
- Parke, apie 10 metrų vienas nuo kito, 1928 m. buvo pastatyti Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas ir stogastulpis. Plytų mūro paminklas – Gedimino pilies maketas simbolizavo Vilniaus atgavimo idėją. Koplytstulpis – medinis, trijų tarpsnių, su šventųjų skulptūrėlėmis. 1949 m. abu statiniai buvo nugriauti ir sunaikinti. 1989 m. pagal skulptoriaus Viktoro Žentelio projektą Gedimino pilaitė buvo atstatyta. Stogastulpį išdrožė stalius Vaclovas Ružinskas.
- Lyduokių senovinės kapinės; jose yra paminklas 1941 m. žuvusiems sukilėliams, 1944–1953 m. Lietuvos partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams, pastatytas 1998 m. [3]
- 1999 m. miestelio Taikos g. buvo pastatytas paminklinis kryžius partizanams Antanui Šalčiūnui-Fricui ir Valerijui Butkui-Tigrui atminti.[4]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. surašymo metu miestelyje buvo 471, dvare–137 gyventojai.
 | ||||||||
| 1782 m. | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1986 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 57 | 338 | 608 | 129 | 127 | 197 | 195 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2006 m. | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 174 | 169 | 183 | 142 | 256 | - | - | ||
| ||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 27.
- ↑ Lyduokiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 126 psl.
- ↑ „Lyduokių seniūnija“. vilnijosvartai.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-14.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lyduokiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 351 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vincas Brazauskas ir kt. Lyduokiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 540
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lyduokių bažnyčia
- Lyduokiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 504 psl.
- Lyduokių biblioteka[neveikianti nuoroda]
- Lyduokiai 1499–1999 m. Archyvuota kopija 2013-11-09 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Lentvorai – 2 km |
| |||||||||
| Kurėjai – 1 km |
|
||||||||||
| Griežionys – 1 km | Juknonys – 3 km Mėgučiai – 6 km Šešuoliai – 10 km |
Slabada – 2 km Virkščiai – 3 km | |||||||||
| |||||||||||||||||