Pereiti prie turinio

Viekšniai

Koordinatės: 56°14′10″š. pl. 22°30′47″r. ilg. / 56.236°š. pl. 22.513°r. ilg. / 56.236; 22.513 (Viekšniai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viekšniai
      
Viekšnių bažnyčia
Viekšniai
Viekšniai
56°14′10″š. pl. 22°30′47″r. ilg. / 56.236°š. pl. 22.513°r. ilg. / 56.236; 22.513 (Viekšniai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Telšių apskritis Telšių apskritis
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 2 180
Plotas 3,55 km²
Tankumas (2023) 614 žm./km²
Pašto kodas LT-89094
Vikiteka Viekšniai
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Viekšniaĩ
Kilmininkas: Viekšnių̃
Naudininkas: Viekšniáms
Galininkas: Víekšnius
Įnagininkas: Viekšniaĩs
Vietininkas: Viekšniuosè

lenk. Wieksznie

Viekšniai – miestas Mažeikių rajono savivaldybėje, dešiniajame Ventos krante, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių. Seniūnijos centras, Viekšnių seniūnaitija. Yra Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1854 m.) ir parapija, senosios kapinės, veikia Viekšnių gimnazija, biblioteka, Ventos regioninio parko direkcija. Viekšniuose yra aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus, vaistininko Vincento Aleksandravičiaus muziejai, paštas, įsikūrusi Viekšnių bendruomenė. Mieste stovi Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (pastatyta 1875 m.), Vytauto Didžiojo paminklas, paminklas broliams Biržiškoms (nuo 1995 m.), vandens malūnas (XIX a. pabaigos technikos paminklas).

Vytauto Didžiojo paminklas
Viekšnių malūnas

Viekšnių pavadinimo kilmė nėra aiški. Veikiausiai tai yra vandenvardinis vietovardis, ir, nors šiuo metu vandenvardžio su šaknimi viekšn- neaptinkama, tačiau J. Sprogio XVI a. surinkta informacija rodo, kad būta ežero Viekšnas (ar panašiu vardu). Be to, kitose Lietuvos vietose yra ne vienas vandenvardis su šia šaknimi.[2]

Liaudies etimologija byloja, kad visas plotas buvo apaugęs vinkšnomis. Čia apsigyvenę žmonės ir ėmė miestelį vadinti šiuo vardu. Nuo vinkšnų vietovę kildino ir Motiejus Valančius.

Miestas įsikūręs dešiniajame Ventos krante, Ventos vidurupio žemumoje. Į šiaurę nuo miesto plyti Kamanų pelkė. Rytuose yra įkurtas Ventos regioninis parkas. Viekšnių geležinkelio stotis yra Rekečiuose. Per miestą eina keliai:  155  KuršėnaiMažeikiai  ir  194  UžventisTryškiaiViekšniai .

Biržiškų namai

Viekšnių žemė rašytiniuose šaltiniuose minima IX amžiuje. Viekšniai minimi nuo 1253 m., XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis (1528 m.)[3] ir Viekšnių dvaras. 1634 m. pastatyta Viekšnių bažnyčia. 1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai. Pats miestelis išaugo XVIXVIII amžiuje. XVII a. pabaigoje Viekšniai buvo nemažas šiaurės Lietuvos prekybos centras.

1725 m. spalio 25 d. Vabalninko ir Viekšnių seniūnas Martynas Leopoldas Ščiuka suteikė miesto teises ir herbą, bet savivaldos nepatvirtino valstybės vadovas, todėl 1792 m. gegužės 15 d. suteikta nauja savivalda (pasirašė Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas). Miestelį dažnai niokojo įvairios nelaimės: marai, badas, gaisrai, ligos.

XVII a. Viekšniuose apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę teritorijoje nuo dabartinio tilto per Ventą link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 m. Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 271 savo bendruomenės narius. 1775 m. inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 m. miestelyje jau gyveno 1120 žydų.

Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 m. rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 m. Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 m. Rusijos carinės vyriausybės atlikto gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudarė 56 proc. visų gyventojų.

Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7–13 metų berniukams, „Toros“ ir jos komentarams mokyti ir aukštesnioji „Ješivos“ mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija „Linat Hazedek“.

18711873 m. nedideliu atstumu nuo miestelio buvo nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis. XIX a. pabaigoje Viekšniai – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras, Viekšnių dvaras ir ferma.[4]

Prasidėjus I pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką.

1918 m., sekdama „madą“, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 m. įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai.

XVI a. pabaigoje miestelyje jau stovėjo Viekšnių bažnyčia, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti Viekšnių Šv. Sergijaus cerkvė, kuri 1875 m. buvo pašventina. 1941 m. čia ėmė kurtis partizanų būrys.

Viekšniai (Winxnia) pavaizduoti 1706 m. Frederiko de Vito Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

1922 m. įkurta biblioteka. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. iki nepriklausomybės atgavimo Viekšniai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1995 m. tapo miestu. Sovietmečiu veikė profesinė technikos mokykla.

1998 m. patvirtintas dabartinis Viekšnių herbas. 2018 m. prijungtas Fermos kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1528 m. Viekšnių valsčiaus centras
1661 m. – XVIII a. Viekšnių seniūnijos centras
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. Viekšnių valsčiaus centras Šiaulių apskritis Kauno gubernija
19191950 m. Mažeikių apskritis
19501953 m. Viekšnių apylinkės centras Akmenės rajonas Šiaulių sritis
19531958 m.
19581995 m. miesto tipo gyvenvietė, Viekšnių apylinkės centras
19952000 m. Viekšnių seniūnijos centras Akmenės rajono savivaldybė Šiaulių apskritis
2000 Mažeikių rajono savivaldybė Telšių apskritis
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
670 2 951 2 024 2 734 2 748 2 781
1981 m.[9] 1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14]
2 600 2 400 2 410 2 270 1 938 2 249

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 1 938 žmonės:[15]

  • Lietuviai – 97,06% (1881);
  • Rusai – 1,24% (24);
  • Kiti – 1,7% (33).

2001 m. gyveno 2 270 žmonės:[16]

  • Lietuviai – 98,01% (2225);
  • Rusai – 0,97% (22);
  • Kiti – 1,01% (23).
Paminklas broliams prof. Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms ir jų tėvams atminti

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mykolas Biržiška kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras per žemės reformą gavo valstybinio fondo žemės kaip dovaną, tačiau turtą pardavė ir pridėjęs savų pinigų pastatydino Viekšiuose ligoninę, kurią atidavė savivaldybei.

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 248–249
  3. „Ventos regioninis parkas - Istorinės datos“. ventosparkas.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-10-29. Nuoroda tikrinta 2016-03-03.
  4. Wieksznie (1, 2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 304 psl. (lenk.)
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. ViekšniaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 738 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. ViekšniaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 217 psl.
  10. Viekšniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 506
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  15. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  16. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.