Leckava
 |
||
|---|---|---|
 |
||
  Leckava
|
||
| Koordinatės | 56°23′38″N 22°14′20″E / 56.394°N 22.239°EKoordinatės: 56°23′38″N 22°14′20″E / 56.394°N 22.239°E | |
| Apskritis |  Telšių apskritis |
|
| Savivaldybė | Mažeikių rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Reivyčių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 195 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
LeckavaVikiteka | |
Leckava – miestelis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, 12 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, Lietuvos-Latvijos pasienyje. Seniūnaitijos, parapijos centras.
Turinys
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelis įsikūręs Ventos dešiniajame krante, šiauriniu pakraščiu teka Vadakstis, ja eina siena su Latvija, į ją šalia miestelio įteka Ašva.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
 |
|
||||||||||
|
|||||||||||
| Tulnikiai – 6 km MAŽEIKIAI – 12 km |
|||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie miestelio, 1 km į pietvakarius yra Mantvydų piliakalnis, kuriame, spėjama, stovėjo kuršių pilis, į šiaurės rytus – I tūkstantmečio – XIII a. Leckavos piliakalnis, į vakarus – Griežės piliakalnis. Aptiktas kapinynas.
1622 m. Griežėje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1630 m. Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis pastatydino medinę katalikų Leckavos bažnyčią. Vietovę ir bažnyčią gyventojai pavadino jo vardu. 1644 m. bažnyčia sudegė, tada dvarininkas pastatė kitą, didesnę, bet ir ši 1783 m. sudegė.
Leckava pirmą kartą įvardyta miesteliu 1658 m. 1785 m. Adomas Gurskis pastatė naują bažnyčia. Leckavos dvaro darbininkai 1862 m. gruodžio mėn. pasipriešino rekrūtų ėmimui, 1863 m. sukilimo metu vietos gyventojai aršiai kovojo prieš caro kariuomenę.
XX a. pradžioje miestelis garsėjo Jokūbinių mugėmis. 1907 m. įkurta pradžios mokykla, dab. Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos skyrius. Po I pasaulinio karo miestelį ne kartą niokojo bolševikai ir bermontininkai. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelis ir bažnyčia vėl sudegė. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio mėn. prie Mažeikių nužudyta 11 miestelio žydų šeimų. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 9 Leckavos gyventojus. [3]
Po karo parapijiečiams ilgai neleista statyti bažnyčios senoje vietoje, todėl 1955 m., daugiausia grįžusių tremtinių lėšomis, kaime pastatyta laikina, o 1958 m. Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia suręsta senoje vietoje, miestelyje.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas. 2008 m. patvirtintas Leckavos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1918 m. | Mažeikių valsčius | Mažeikių apskritis |
| 1919–192? m. | Leckavos valsčiaus centras | |
| 192?–1950 m. | Mažeikių valsčius | |
| 1950–1963 m. | Leckavos apylinkės centras | Mažeikių rajonas |
| 1963–1995 m. | Reivyčių apylinkė | |
| 1995– | Reivyčių seniūnija | Mažeikių rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVII a. 1-ojoje pusėje vietos katalikybę skatino Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis. Todėl vietos gyventojai bažnyčią ir vietovę vadino jo vardu (pridedant slavišką priesagą -ava).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
||||||||||||
| 1867 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1985 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2006 m. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 381 | 1 187 | 425 | 181 | 273 | 253 | 248 | 216 | 235 | 238 | 195 | ||
|
||||||||||||
|
||||||||||||
-
Leckavos gatvelė
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Лацково. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 17 psl. (rus.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Leckava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 659 psl.
- ↑ Leckava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 310 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Leckava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 500 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Leckava. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 411 psl.
Leckava Mažeikių krašto enciklopedijoje- Leckavos žydų kapinės (angl.)
.png){kind=small}
