Laižuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Laižuva
Laizuva1.2005-08-03 resize.JPG
Laizuvosherbas.PNG

Laižuva
Koordinatės 56°22′52″š. pl. 22°33′40″r. ilg. / 56.381°š. pl. 22.561°r. ilg. / 56.381; 22.561 (Laižuva)Koordinatės: 56°22′52″š. pl. 22°33′40″r. ilg. / 56.381°š. pl. 22.561°r. ilg. / 56.381; 22.561 (Laižuva)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybės vėliava Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija Laižuvos seniūnija
Gyventojų skaičius 485 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: LaižuvaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Laĩžuva
Kilmininkas: Laĩžuvos
Naudininkas: Laĩžuvai
Galininkas: Laĩžuvą
Įnagininkas: Laĩžuva
Vietininkas: Laĩžuvoje

Laižuva – miestelis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia Mažeikių–Rygos geležinkelio, 15 km į šiaurės rytus nuo Mažeikių, prie sienos su Latvija. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Vadaksties ir A. Vienažindžio).

Yra Švč. Trejybės bažnyčia, A. Vienažindžio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-89085).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laižuva įsikūrusi Ventos vidurupio žemumoje, Vadaksties kairiajame krante, kelių Žiogaičiai – Jučiai – Agluonai ir kelio iš Palnosų į Latvijos kelią P96 Ežerė – Glūda sankryžoje.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Laižuva


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Auksūdys – 4 km
MAŽEIKIAI – 17 km
Purvėnai – 10 km
VIEKŠNIAI – 17 km
Jučiai – 8 km
KIVYLIAI – 15 km
AKMENĖ – 23 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laižuva minima nuo XV a. 1568 m. per Valakų reformą įkurtas kaimas. Nuo XVII a. pradžios – miestelis. 1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. 1661 m. įvardyta miesteliu. 1713 m. Laižuvai suteikta savaitinio turgaus privilegija. Nuo XVIII a. šalia miestelio buvo Laižuvos dvaras. 1773 m. minimas Laižuvos palivarkas, kuriame buvo 18 dūmų (kiemų) ir karčema, kurie privalėjo mokėti 1408 auksinų metinį mokestį ir dvarui atvežti 18 vežimų šieno. [3] 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia.

XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1898 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 19241948 m. lietuviška pradžios mokykla, 19481950 m. progimnazija, 19501997 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1997 m. Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla; veikia mokyklos muziejus.

1873 m. pro Laižuvą nutiestas geležinkelis Mažeikiai–Mintauja. 1884 m. vasarą per miestelio gaisrą sudegė bažnyčia, prieglauda ir altarija. 1889 m. pastatyta nauja raudonų plytų, su dviem bokštais Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia. Vyskupas M. Paliulionis 1892 m. gegužės 22 d. bažnyčią pašventino. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 m. spalio 28 d. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino, išliko tik Kryžiaus kelio stotys. 1944 m. špitolėje įrengta nauja bažnyčia.

19191950 m. Laižuvos valsčiaus centras. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio Mažeikiuose nužudyti Laižuvos žydai. Per Antrąjį pasaulinį karą Laižuva sudegė. Po karo Laižuvos valsčiuje veikė LLA Žemaičių legiono Trečiosios Mažeikių rinktinės partizanai. TSRS valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 17 gyventojų. 19501995 m. apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1937 m. įkurta biblioteka, po karo – paštas, medicinos punktas, muzikos mokykla, kultūros namai. [4]

2008 m. patvirtintas Laižuvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Laižuvos valsčiaus centras
19501995 m. Laižuvos apylinkės centras
nuo 1995 m. Laižuvos seniūnijos centras


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1940 m. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.
118 481 931 845 1 000 400 423
1978 m.[6] 1979 m.sur. 1985 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur.
448 479 461 557 560 680 485
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laižuvoje gimė:

Laižuvoje nuo 1876 m. gyveno ir klebonavo poetas Antanas Vienažindys (1841–1892), čia miręs ir palaidotas vietos kapinėse. Šioje bažnyčioje 19111914 m. yra klebonavęs ir J. Tumas-Vaižgantas (1869–1933).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Лайжево. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 10 psl. (rus.)
  3. Lietuvos valstybės istorijos archyvas: F.SA-3879, l. 10 v.
  4. Algimantas MiškinisLaižuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 464 psl.
  5. Laižuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 284 psl.
  6. LaižuvaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 336 psl.
  7. Algimantas Miškinis ir kt. Laižuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 471 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Laižuva. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 414 psl.