Lietuvos žydai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Laikraščio „Der Wilner Express“ 1936 m. laida
Buvusios Vilniaus žydų gimnazijos pastatas
Litvakų ir Lenkijos žydų gyvenamos teritorijos carinėje Rusijoje

Lietuvos žydai arba litvakai – Lietuvoje ar jos žemėse gyvenę žydai ir jų palikuonys, kurių šaknys siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją (šių laikų Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Latviją ir šiaurės rytų Suvalkijos regioną Lenkijoje, Rusiją). Šis terminas dažnai naudojamas apibūdinti visus ortodoksus žydus, kurie sekė „lietuviškąjį“ (aškenazių ir ne hasidų) gyvenimo ir mokymosi būdą, nepaisant jų etninės kilmės.[1] Teritorija, kurioje gyveno Lietuvos žydai, Jidiš kalba vadinama „Líte“. Pasak Izraelio Lemperto, Lietuvos žydai kalbėjo lietuviškąją jidiš tarme, kuri skyrėsi nuo lenkiškosios ir ukrainietiškosios jidiš tarmių.[2]

Lietuva buvo ilgaamžiais namais dideliai ir įtakingai žydų bendruomenei kuri buvo beveik visiškai sunaikinta holokausto metu (žr. Holokaustas Lietuvoje). Lietuvos žydų populiacija prieš Antrąjį pasaulinį karą siekė apie 160 000, 7 % visos populiacijos.[3] Vilniaus (Wilno Antrosios Lenkijos Respublikos metu) žydų populiacija siekė beveik 100 000, 45 % visos miesto populiacijos.[4] Vien tik Vilniuje buvo apie 110 sinagogų ir 10 jašivų.[5] 2005 metais vykusiame gyventojų surašyme Lietuvoje buvo suskaičiuota apie 2000 žydų.[6]

Pasak H. G. Adler tyrimo Terezienštate 1941–1945 m., atlikto Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo metu: „80 000 žydų, kurie buvo pašaukti į nepriklausomos Lenkijos kariuomenę prieš Vokiečių invaziją, identifikavo save su Lietuvos žydais“. Holokausto tyrėjai, pasitelkdami skirtingus šaltinius, teigė, kad nepriklausomos Lenkijos armijoje tarnavo apie 60 000–65 000 žydų, kurie tapatino save su Lietuvos žydais.

Pasak Izraelio Lemperto, litvakai tai žydai, gimę ir gyvenę buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje (dabartinėje Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje). Jie kalbėjo lietuviškąja jidiš tarme, kuri skyrėsi nuo lenkiškosios ir ukrainietiškosios jidiš tarmių.[7]

Rugsėjo 23 d. minima Lietuvos žydų genocido diena.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Jidiš būdvardis ליטוויש Litvish reiškia „lietuviska/s“, daiktavardis apibūdinti Lietuvos žydą yra Litvak. Terminas Litvak kilęs iš lenkiško termino Litwak reiškiantį „žmogų iš Lietuvos“. Šis žodis nebe buvo vartojamas jau prieš XIX amžių ir buvo atgaivintas apie 1880 m. labiau sukonkretintoje reikšmėje apibūdinti „Lietuvos žydus“.

Litvishe Yiddish ('Lietuvos Jidiš') buvo vienas iš populiariausių Jidiš kalbos dialektų Europoje. Juo buvo kalbama Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje ir šiaurės rytų Lenkijos Suvalkų regione.

Lietuviškosios jašivos buvo pagrindiniu oponentu Hasidim judėjimui. Lietuvos žydai tapo Misnagdim arba Mitnagdim (ne hasidų) judaizmo judėjimo simboliu visame pasaulyje. Mitnagdim tapo simboliu, kuris yra naudojamas apibūdinti visus žydus, kurie seka lietuviškųjų ješivų tradicijas, nepaisant fakto ar jų protėviai kilę iš Lietuvos ar ne. Šių dienų Izraelyje Lita’im ('Lietuviai') yra frazė, dažnai naudojama apibūdinti visus Haredi žydus, kurie nėra Hasidim, Hardalim arba Sephardi Haredim. Yeshivishe ir Misnagdim yra taip pat frazės, vartojamos tam pačiam grupės apibūdinimui. Žodžiai Litvishe ir Lita’im yra šiek tiek klaidinantys, kadangi egzistuoja Hasidų žydai iš Didžiosios Lietuvos ir daugybė kitų Lietuvos žydų, kurie nėra Haredim. Misnagdim/Mitnagdim (oponentai) yra terminas, šiek tiek pasenęs ir praradęs ankstesniąją reikšmę, nes priešingumas tarp dviejų judėjimų yra mažiau aktualus šiomis dienomis. Yeshivishe terminas yra taip pat problematiškas, nesHasidim žydai vartoja yeshivot terminą tai pat kaip ir Litvishe žydai.

Tautybė, religiniai papročiai ir paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviškas požiūris į judaizmą pasižymi labai giliu ir išsamiu Talmudo studijavimu. Lietuva tapo tradicinės opozicijos Hasidizmui centru. Nors Hasidim buvo mažesniu judėjimu, jie praminė ne hasidus „mitnagdim“ (oponentais). Lietuvos tradicionalistai tikėjo, kad jų išpažįstamas ir praktikuojamas judaizmas yra senesnis nei Hasidim ir pirminis ir autentiškasis judaizmas. Frazės „Lietuviškas“ ir „Mitnaged“ tapo žodžiais, simbolizuojančiais tą patį reiškinį. Ganėtinai didelė Lietuvos žydų mažuma priklausė Hasidų grupėms, tokioms kaip Chabad, Slonim (Hasidų dinastijai), Karlin (Pinsk) ir Koidanov. Su švietimo plėtra, daugybė Lietuvos žydų tapo „Haskala“ – žydų švietimo judėjimo entuziastais Rytų Europoje. Šis judėjimas siekė didesnės ir geresnės integracijos į Europos visuomenę. Šiandien daug žymių akademikų, mokslininkų ir filosofų yra Lietuvos žydų palikuonys.

Garsiausia Lietuvos žydų studijų institucija buvo Volozhin ješiva, kuri buvo vėliausių ješivų pavyzdžiu. Žymios dvidešimto amžiaus Lietuviškosios ješivos buvo Ponevezh (Panevėžio), Telshe (Telšių), Mir (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje), Kelm (Kelmė) ir Slabodka (Vilijampolė), jos pavadintos Lietuvos žydų protėvių vardais. Lietuvos ješivų judėjimo palikuonys Amerikoje įkūrė ješivas: Yeshiva Rabbi Chaim Berlin, Yeshivas Rabbeinu Yisrael Meir HaKohen („Chofetz Chaim“) ir Beth Medrash Govoha („Lakewood“). Daugybė ješivų Amerikoje buvo įkurtos Rabbi Aharon Kotler „Lakewood“ įkūrėjo studentų iniciatyva.

Pirmaujančios Lietuviškos institucijos teoretinėse Talmudo mokymuose ir tyrinėjime buvo Chaim Soloveitchik ir Brisker mokyklos. Mir ir Telshe (Telšių) ješivos turėjo konkuruojančius požiūrius. Lietuvos žydai praktikavo judaizmą, Halakha remdamiesi „Shulhan HaAruch“, tačiau šiomis dienomis Lietuviškosios ješivos teikia pirmenybę Mishnah Berurah, kuri yra laikoma labiau pasiekiama ir analitiška.

Ortodoksai aškenaziai, gyvenę Pažadėtoje žemėje devynioliktame amžiuje, buvo pasidalinę į dvi grupes Hasidim ir Perushim. Dauguma jų buvo Lietuvos žydai, kuriems turėjo įtakos Gaon mi Vilna. Dėl šios priežasties šių dienų Izraelyje haredi vartoja terminus Litvak (daiktavardis), Litvisher (būdvardis), Litaim (habraiškai) apibūdinti visus haridi žydus, kurie nėra aškenaziai hasidai. Dar viena priežastis šio termino išplėtimui yra faktas, kad daugybė prestižinių ir pirmaujančių ješivų yra vėliau įsteigtos garsių Lietuvos ješivų darbą tęsiančios palikuonės. Tačiau dabartiniai šių ješivų nariai nebūtinai yra Lietuvos žydų palikuonys. Realybėje etninė sudėtis ir religinės tradicijos mitnagdei bendruomenėse yra įvairialypės.

Lietuvos ne hasidų žydų papročiai: 1. Tfilinas nešiojamas/vyniojamas ne šabato dienomis, tarpinėmis švenčių dienomis chol hamoed. 2. Holam tariamas kaip „ej“. 3. Nors ir nėra plačiai ir vienodai paplitęs tarp Lietuvos žydų, raidės „shin“ ir „sin“ yra tariamos vienodai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žydai pradėjo gyventi Lietuvoje nuo XIII amžiaus. XIV amžiuje žydai LDK tvirtai įsikūrė ir amžiaus pabaigoje LDK buvo jau keletas bendruomenių, apie 6000 žydų. 1388 m. Vytautas Didysis suteikė Bresto žydams privilegiją, vėliau išplėtė ir kitoms bendruomenėms. Taip 1388 metais žydams buvo garantuota Vytauto chartija, pagal kurią žydai tapo garbės piliečiais. Jiems buvo suteikta teisė, pagal kurią kriminalinių bilų atveju, tiesioginė jurisdikcija veikianti jų atžvilgiu buvo didžiojo kunigaikščio ir jų bylos tiesiogiai pasiekdavo didžiojo kunigaikščio oficialiuosius atstovus. Smulkių nusikaltimų atveju žydų atžvilgiu veikė vietinių pareigūnų jurisdikcija, jie buvo teisiami lygiomis teisėmis su bajorais, mažesniais bajorais (šlėktomis) ir kitais piliečiais. Šios teisės padėjo žydų bendruomenei ir Lietuvai klestėti.

1495 metais Aleksandras išvarė žydus, bet leido sugrįžti 1503 metais.[8] 1566 metais Lietuvos statutas skelbė tam tikrus apribojimus žydams, nustatė išlaidų įstatymus, įskaitant reikalavimą dėvėti specifinę aprangą, geltonas kepures vyrams ir geltonas skareles moterims. Chmelnickio sukilimas sunaikino egzistuojančias Lietuvos žydų institucijas. Lietuvos žydų bendruomenė nuo 1569 metų 120 000 žydų bendruomenės išaugo ir 1792 metais siekė apie 250 000. Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo metu, 1793 metais, Lietuvos žydai tapo Rusijos imperijos subjektais.

Lietuvos žydai antrojo pasaulinio karo metu[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos žydų populiacija prieš Antrąjį pasaulinį karą siekė apie 160 000 žydų, apie 7 % visos Lietuvos gyventojų populiacijos.[9] Karo pradžioje apie 12 000 Lenkijos žydų pabėgėlių pabėgo iš Lenkijos į Lietuvą, siekdami pabėgti nuo vokiečių nacistų.[10] 1941 metais Lietuvos žydų populiacija išaugo iki apytiksliai 250 000 žydų, 10 % visos Lietuvos gyventojų populiacijos.[11]

1941 m. birželio mėn. vokiečių invazijos metu nacistai ir lietuviai, kurie talkino naciams, nužudė 206 800 žydų. Žymios žudymo vietos buvo Panerių miškas (žr. Panerių žudynės) ir Devintas fortas.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Litvakus galima lengvai atpažinti pagal hebrajų ir jidiš kalbų tarimą. Būtent šis specifinis tarimas yra dažnai naudojamas nustatant Lita teritorijos, kurioje gyvena litvakai ribas. Litvakams būdingas bruožas yra savitas balsių tarimas, holam tariamas [ej], Sephari žydai taria [oː], Vokietijos [au] ir Lenkijos [oj].

Grupės skyrėsi ne tik skirtingais religinių mokyklų požiūriais, kalbų tarimu, bet ir virtuvės papročiais. Galitzianer buvo žinomi dėl labai saldžių patiekalų, tuo tarpu Litvisher pasižymėjo labiau pikantiškais patiekalais tokiais kaip Gefilte žuvis.[12]

Lietuvos žydai dabartinėje Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos žydų palikuonių domėjimasis buvusia žydų bendruomene paskatino turizmą ir mokslinius tyrinėjimus, siekiant išsaugoti ir įamžinti žydų istorinį paveldą ir holokausto aukų atminimą. Taip pat daugiau Lietuvos žydų domisi ir nori išmokti jidiš kalbą.[13]

XXI amžius pasižymėjo konfliktais tarp Chabad-Lubavitch narių ir nereligingų (labiau pasaulietinių) žydų bendruomenės lyderių. 2005 metais įvykusio konflikto metu vyriausiasis rabinas Sholom Ber Krinsky buvo fiziškai pašalintas iš sinagogos. Ponas Alperavičius paskelbė naują vyriausiąjį rabiną.[14] Daugiau informacijos: Chabad-Lubavitch related controversies: Lithuania.

Žymūs Lietuvos žydai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Emanuelis Zingeris (Seimos narys)
  • Markas Zingeris (rašytojas)
  • Anatolijus Šenderovas (Pasaulinio garso kompozitorius, Lietuvos Nacionalinės premijos ir Europos kompozitorių premijos laureatas)
  • Artūras Bumsteinas (kompozitorius ir garso meistras)
  • Arkadijus Vinokūras (aktorius, humoristas, publicistas)
  • Gercas Žakas (Lietuvos futbolo teisėjų federacijos viceprezidentas)
  • Gidonas Šapiro-Bilas (ŽAS grupės pop dainininkas)
  • Dovydas Bluvšteinas (muzikos prodiuseris)
  • Leonidas Donskis (filosofas, eseistas)
  • Icchokas Meras (rašytojas)
  • Benjaminas Gorbulskis, Chaim Baruch Utinsky (poetai)
  • Grigorijus Kanovičius (rašytojas)
  • Rafailas Karpis (operos dainininkas (tenoras))
  • David Geringas (pasaulinio garso violončelininkas ir dirigentas)
  • Liora Grodnikaitė (operos dainininkė (mecosopranas)
  • Arkadijus Gotesmanas (džiazo perkusininkas)
  • Ilja Bereznickas (animatorius, iliustratorius, scenarijų rašytojas ir karikatūristas)
  • Adomas Jacovskis, Marius Jacovskis, Aleksandra Jacovskytė (dailininkai)
  • Adasa Skliutauskaitė (dailininkė)

Lietuvos žydų kilmės izraeliečiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Aharon Barak- Buvęs vyriausiasis Aukščiausiojo teismo teisėjas, konstitucinės revoliucijos lyderis, teisėjų aktyvizmo pradininkas.
  • Reuven Rivlin- Izraelio prezidentas.
  • Zehava Gal-on- Izraelio politikė, parlamento (Kneseto) narė.
  • Dov Levin- Rytų Europos žydų bendruomenių istorikas, profesorius.
  • Ehud Barak – Buvęs Izraelio ginybos pajėgų generolas, Izraelio saugumo ministras, Izraelio ministras pirmininkas.
  • Amos Oz – Izraelio rašytojas ir intelektualas.
  • Bar Refaeli – Izraelio supermodelis.
  • Daniel Kahneman – Nobelio premijos laureatas, psichologas.
  • Yemima Avidar-Tchernovitz – vaikų literatūros rašytoja.
  • Joseph Klausner – Žydų istorikas ir hebrajų literatūros profesorius.
  • Abba Eban – Buvęs Izraelio ambasadorius JAV ir Jungtinėms Tautoms(UN), buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs švietimo ministras (gimęs Pietų Afrikoje, tėvams pabėgus iš Lietuvos).

Organizacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos žydų bendruomenė – Buveinės adresas: Pylimo g. 4, 01117 Vilnius, Lietuva

Lietuvoje periodiškai vyksta Pasaulio litvakų kongresas.

Žydai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Jonavos žydai.
Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Litvakų išeivija[taisyti | redaguoti kodą]

Litvakų yra Izraelyje, JAV, Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose šalyse.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „The Jewish Community of Lithuania“. European Jewish Congress. Tikrinta 2014-11-06.
  2. Shapiro, Nathan. „The Migration of Lithuanian Jews to the United States, 1880–1918, and the Decisions Involved in the Process, Exemplified by Five Individual Migration Stories“ (PDF). Tikrinta 2013-12-07.
  3. "Lithuania. " United States Holocaust Memorial Museum. Tikrinta 2016-04-19.
  4. The Virtual Jewish History Tour – Vilnius
  5. Vilnius, Jerusalem of Lithuania
  6. Lithuanian population by ethnicity
  7. http://www.holocaustsurvivors.org/data.show.php?di=record&da=encyclopedia&ke=27
  8. Istorija (LDK)
  9. „Lithuania“ (atnaujinta 2014-06-20). United States Holocaust Memorial Museum. Tikrinta 2015-04-14.
  10. Levin, Dov (2010). "Lithuania. " YIVO Encyclopedia of Jews in Eastern Europe. Tikrinta 2015-04-14.
  11. „Lithuania“ (atnaujinta 2014-06-20). United States Holocaust Memorial Museum. Tikrinta 2015-04-14.
  12. This is no fish tale: Gefilte tastes tell story of ancestry
  13. Lithuanian Jews revive Yiddish
  14. International Religious Freedom Report

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]