Pereiti prie turinio

Viekšnių geležinkelio stotis

Koordinatės: 56°15′53″š. pl. 22°31′10″r. ilg. / 56.2648°š. pl. 22.5194°r. ilg. / 56.2648; 22.5194
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°15′53″š. pl. 22°31′10″r. ilg. / 56.2648°š. pl. 22.5194°r. ilg. / 56.2648; 22.5194

  Viekšnių geležinkelio stotis
Adresas Rekečiai
Atidaryta 1871 m.
Peronų sk. 1
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
PRIEKULĖ
(Lietuvos–Latvijos siena)
BUGENIAI
VENTA
9,1
MAŽEIKIAI
LAIŽUVA
12,8
Viekšniai
7,2
Daubiškiai
6,4
AKMENĖ
KARPĖNAI
KUŽIAI

Viekšnių geležinkelio stotisgeležinkelio stotis šiaurės vakarų Lietuvoje, 3 km į šiaurę nuo Viekšnių miesto, Rekečių kaime.[1] Stotis yra Kužių–Mažeikių geležinkelio ruože. Skirta traukiniams prasilenkti vienkelėje linijoje, aptarnauja pietuose esantį Viekšnių miestelį. Stoja keleiviniai traukiniai Panevėžys–Mažeikiai.[2]

Profesorius Mykolas Biržiška rašė, kad 1868 m. projektuojant Liepojos–Romnų geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšniuose gyvenusių žydų 300 rublių kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet jo negavę, stotį suplanavo už 3 km nuo Viekšnių centro.[3] Žydai esą nedavę kyšio dėl to, kad manę, jog geležinkelis vis tiek eisiąs pro jų miestą.[4]

1871 m. atidaryta stotis,[5] buvusi pusiaukelėje tarp Dabikinės ir Mažeikių stočių.[6] Stotis priskirta V klasei, joje pastatytas medinis keleivių namas, buvęs vieno aukšto.[7] Aplink stotį ėmė kurtis miestelis, bet su Viekšniais nesuaugo.[8]

1905 m. stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis.

1920 m. stoties pastate laikinai įsikūrė Rekečių pradinė mokykla. 1923 m. stoties gyvenvietėje surašyti 44 gyventojai.[9]

  1. Viekšnių geležinkelio stotis. Geltoni.lt (tikrinta 2023-07-21).
  2. Traukinių išvykimai iš stotelės Viekšniai. (Stops.lt)
  3. Mykolas Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. – Kaunas, 1938. // psl. 76.
  4. Mažeikiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 359 psl.
  5. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  6. Wieksznie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 304 psl. (lenk.)
  7. Agnė Gendrėnienė. Lietuvos plačiųjų geležinkelių stočių paveldas (iki 1940 m.). – Kultūros paminklai, 2011, 16, p. 128–147.
  8. Viekšniai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 429 psl.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.