Veliuonos Zaleskių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°04′54″š. pl. 23°15′14″r. ilg. / 55.081619°š. pl. 23.253955°r. ilg. / 55.081619; 23.253955

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Veliuonos Zaleskių koplyčia
Koplyčia, 2020.jpg
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Veliuona
Adresas Dariaus ir Girėno g. 29
Statybinė medžiaga Mūras
Pastatyta 1844 m.

Veliuonos kapinių koplyčia – didikų Zaleskių laikus menanti mūrinė koplyčia, stovinti Jurbarko rajone, Veliuonos katalikų kapinėse. Restauruota koplyčia 2021 m. buvo pripažinta nekilnojamąja kultūros vertybe.

Galima rasti šaltinių, mininčių, jog koplyčia pastatyta 1814 m.[1] Oficialiais duomenimis, koplyčios statybos pabaigos data - 1844 m.[2]

Išskirtinės architektūros statinys yra vieno aukšto su rūsiu ir atvira pastoge, viso 82 m² ploto. Koplyčia stūkso apie 1,6 km į vakarus nuo Veliuonos dvaro. Priekiniu fasadu Veliuonos kapinių koplyčia atgręžta į Nemuno slėnį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia XX a.

1833 metai laikytini parapinių Veliuonos kapinių įsteigimo data. Kapinės buvo įkurtos ant aukšto Nemuno kranto. XIX a. pirmosios pusės antkapių neišliko. Yra keli XIX a. pabaigos antkapiniai paminklai. Tais laikais Veliuonos dvaro savininkai Mykolas ir Kristina Zaleskiai šiose kapinėse pastatė laidojimo koplyčią. Pietinėje kolyčios pusėje buvo ketaus laiptai, viduje - altorėlis.[3] Koplyčia žymėjo anuometinį kapinių centrą.[4]

Pirmojo pasaulinio karo metais koplyčios stogą pramušė iš Suvalkijos atlėkęs sviedinys. Kadangi tuo metu vyko laidotuvės, iš kitos Nemuno pusės buvo matyti, kad netoli koplyčios kažkas juda, būriuojasi žmonės, todėl buvo paleistas sviedinys. Po šio karo Zaleskių koplyčia dar buvo su langų rėmais, čerpių stogu, bet jos niekas neremontavo.

Po Antrojo pasaulinio karo plėšikai atvėrė Zaleskių koplyčios rūsio duris ir ieškodami aukso išjudino Zaleskių mirusiųjų palaikus. Vėliau įėjimas į rūsį buvo užsandarintas.[5]

XX a. antroje pusėje senosios kapinės buvo išplėstos. Priešais senąsias katalikų kapines (į miestelio pusę) buvo įkurtos žydų kapinės (pokario metais sunaikintos) bei evangelikų liuteronų kapinės, vadintos vokiečių kapinėmis (dabar sunykusios, stovi atminimo paminklas).

Begriūnanti mūrinė Zaleskių giminės[6] laidojimo koplyčia visais laikais buvo ryškus kapinių akcentas ir simbolis. Su kiekvienais metais ji vis labiau nyko. Iki 2019 m. buvo išlikusios tik sienos su smailiaarkėmis durų ir langų angomis, būdingomis stilistinei architektūrai.

Restauracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Restauruota koplyčia, 2020 m.


2019 m. sausio mėn. Jurbarko rajono savivaldybė paskelbė apie koplyčios (unikalus Nr. 4400-5042-6647) viešą pardavimą. Ilgus metus bešeimininke buvusią koplytėlę įsigijo lietuviško meno globėjas dr. Jaunius Gumbis. 2019-2020 m. vykdyti koplyčios atstatymo darbai pagal išlikusius autentiškus elementus. Restauracijos metu buvo atkurtos fasadų ir patalpų architektūrinės detalės, puošyba, taip pat laiptų turėklų ornamentai.

Atstatyta koplyčia papuošta religinės tapybos kūriniais - dr. Jauniaus Gumbio kolekcijos paveikslų kopijomis. Šiaurinio fasado nišoje - Pranciškaus Smuglevičiaus "Atpirkimo alegorija", koplyčios viduje - Vincento Slendzinskio "Šventoji šeima".

Atstatytos koplytėlės išorės ir vidaus vaizdai[7] yra pateikiami dr. Jauniaus Gumbio per du dešimtmečius sukauptos Lietuvos dailės kūrinių bei senųjų Lietuvos ir lituanistinių knygų kolekcijos[8] "Lietuvos menas" svetainėje.[1]

Reikšmė kultūros paveldui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl savo architektūrinės ir memorialinės svarbos 2021 m. balandžio 23 d. koplyčia buvo įregistruota Kultūros vertybių registre pavadinimu "Veliuonos kapinių koplyčia" (unikalus objekto kodas 45893)[9]. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Veliuonos kapinių koplyčiai suteikta teisinė apsauga.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. 2001 m. gegužės 18 d. Valstybinės paminklosaugos komisijos išvažiuojamasis posėdis. Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
  2. Vida Girininkienė, Povilas Krikščiūnas, Irena Seliukaitė (sudarytojai). Veliuona, serija Lietuvos valsčiai. Vilnius, Versmė, 2001 m. ISBN 978-9986-9236-5-7
  3. Kultūros vertybių registras, objekto numeris 45893
  4. Veliuonos kapinės
  5. Liutvinavičius Stasys. Veliuona. "Mintis", 1988 m.
  6. Zaleskių giminės genealogija
  7. Veliuonos koplyčia 2020 m.
  8. Lietuvos menas: https://lietuvosmenas.lt/
  9. Kultūros vertybių registras, objekto numeris 45893