Veliuonos Zaleskių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°04′54″š. pl. 23°15′14″r. ilg. / 55.081619°š. pl. 23.253955°r. ilg. / 55.081619; 23.253955

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Veliuonos Zaleskių koplyčia
Koplyčia, 2020.jpg
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Veliuona
Adresas Dariaus ir Girėno g. 29
Statybinė medžiaga Mūras
Pastatyta 1814 / 1844 m.

Zaleskių šeimos koplyčia-mauzoliejus – didikų Zaleskių laikus menanti koplyčia, stovinti Jurbarko rajone, Veliuonos katalikų kapinėse, Dariaus ir Girėno gatvės gale. Koplytėlė stūkso apie 1,6 km į vakarus nuo Veliuonos dvaro. Galima rasti šaltinių, mininčių, jog koplyčia pastatyta 1814 m.[1] Kitais (oficialiais) duomenimis, koplyčios statybos pabaigos data - 1844 m.[2]

Išskirtinės architektūros statinys yra vieno aukšto su rūsiu, viso 47,61 m² ploto. Priekiniu fasadu koplyčia atgręžta į Nemuno slėnį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia XX a.

1833 metai laikytini parapinių Veliuonos kapinių įsteigimo data. Kapinės buvo įkurtos ant aukšto Nemuno kranto. XIX a. pirmosios pusės antkapių neišliko. Yra keli XIX a. pabaigos antkapiniai paminklai. Tais laikais Veliuonos dvaro savininkai Zaleskiai šiose kapinėse pastatė laidojimo koplyčią. Ji žymėjo anuometinį kapinių centrą.[3] Eiliniai parapijiečiai laidoti tolėliau nuo centro.

Pirmojo pasaulinio karo metais koplyčios stogą pramušė iš Suvalkijos atlėkęs sviedinys. Mat tuo metu vyko laidotuvės, iš anos Nemuno pusės buvo matyti, kad netoli koplyčios kažkas juda, būriuojasi žmonės, todėl ir buvo paleistas sviedinys. Po šio karo Zaleskių koplyčia dar buvo su langų rėmais, čerpių stogu, bet jos niekas neremontavo.

1932 m. per Devintines kunigas V. Polonskis Vytauto gatvėje pastatė altorėlius, vedė iki kapinių procesiją. Jos metu buvo meldžiamasi už mirusiuosius.

Po Antrojo pasaulinio karo plėšikai atvėrė Zaleskių koplyčios rūsio duris ir ieškodami aukso išjudino Zaleskių mirusiųjų palaikus. Vėliau įėjimas į rūsį buvo užsandarintas.[4]

XX a. antroje pusėje senosios kapinės buvo išplėstos. Priešais senąsias katalikų kapines (į miestelio pusę) buvo įkurtos žydų kapinės (pokario metais sunaikintos) bei evangelikų liuteronų kapinės, vadintos vokiečių kapinėmis (dabar sunykusios, stovi atminimo paminklas).

Būklė po 2019 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bebaigianti griūti mūrinė Zaleskių giminės[5] laidojimo koplyčia visais laikais buvo ryškus kapinių akcentas ir simbolis. Su kiekvienais metais ji vis labiau nyko. Iki 2019 m. buvo išlikusios tik sienos su smailiaarkėmis durų ir langų angomis, būdingomis stilistinei architektūrai.

2019 m. sausio mėn. Jurbarko rajono savivaldybė paskelbė apie šios koplyčios (unikalus Nr. 4400-5042-6647) viešą pardavimą. Ilgus metus bešeimininke buvusią koplytėlę įsigijo lietuviško meno globėjas dr. Jaunius Gumbis. 2020 m. baigti koplytėlės atstatymo darbai. Atstatyta koplyčia papuošta religinės tapybos kūriniais.

Atstatytos koplytėlės išorės ir vidaus vaizdai[6] plačiau yra pateikiami dr. Jauniaus Gumbio per du dešimtmečius sukauptos Lietuvos dailės kūrinių bei senųjų Lietuvos ir lituanistinių knygų kolekcijos[7] "Lietuvos menas" svetainėje.[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. 2001 m. gegužės 18 d. Valstybinės paminklosaugos komisijos išvažiuojamasis posėdis. Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
  2. Vida Girininkienė, Povilas Krikščiūnas, Irena Seliukaitė (sudarytojai). Veliuona, serija Lietuvos valsčiai. Vilnius, Versmė, 2001 m. ISBN 978-9986-9236-5-7
  3. Veliuonos kapinės
  4. Liutvinavičius Stasys. Veliuona. "Mintis", 1988 m.
  5. Zaleskių giminės genealogija
  6. Veliuonos koplyčia 2020 m.
  7. Lietuvos menas: https://lietuvosmenas.lt/