Veliuonos Zaleskių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°04′54″š. pl. 23°15′14″r. ilg. / 55.081619°š. pl. 23.253955°r. ilg. / 55.081619; 23.253955

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Veliuonos Zaleskių koplyčia
Veliuona, koplyčia 2.JPG
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Veliuona
Adresas Dariaus ir Girėno g. 29
Statybinė medžiaga Mūras
Pastatyta 1814 / 1844 m.

Zaleskių šeimos koplyčia-mauzoliejus – didikų Zaleskių laikus menanti koplyčia, kuri stovi Jurbarko rajone, Veliuonos katalikų kapinėse, Dariaus ir Girėno gatvės gale. Koplytėlė stūkso apie 1,6 km į vakarus nuo Veliuonos dvaro. Galima rasti šaltinių, mininčių, jog koplyčia pastatyta 1814 m.[1] Kitais (oficialiais) duomenimis, koplyčios statybos pabaigos data - 1844 m.[2]

Veliuonos koplyčia, XX a.
Koplyčia 2016 m.

Būklė iki 2019 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atgijusi Veliuonos koplytėlė, 2019 m. vasara
Koplyčios atstatymo darbai, 2019 m. vasara

Bebaigianti griūti mūrinė Zaleskių giminės[3] laidojimo koplyčia - ryškus kapinių akcentas. Buvo išlikusios tik sienos su smailiaarkėmis durų ir langų angomis, būdingomis stilistinei architektūrai. Statinys vieno aukšto, 26 m² ploto. Priekiniu fasadu koplytėlė atgręžta į Nemuno slėnį.

2019 m. sausio mėn. Jurbarko rajono savivaldybė paskelbė apie šios koplyčios (unikalus Nr. 4400-5042-6647) viešą pardavimą. Ilgus metus bešeimininke buvusią koplytėlę įsigijo lietuviško meno globėjas dr. Jaunius Gumbis. Šiuo metu pradėti koplytėlės atstatymo darbai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1833 metai laikytini parapinių Veliuonos kapinių įsteigimo data. Kapinės buvo įkurtos ant aukšto Nemuno kranto. XIX a. pirmosios pusės antkapių neišliko. Yra keli XIX a. pabaigos antkapiniai paminklai. Veliuonos dvaro savininkai Zaleskiai šiose kapinėse pastatė laidojimo koplyčią. Ji žymėjo anuometinį kapinių centrą.[4] Eiliniai parapijiečiai laidoti tolėliau nuo centro.

Pirmojo pasaulinio karo metais koplyčios stogą pramušė iš Suvalkijos atlėkęs sviedinys. Mat tuo metu vyko laidotuvės, iš anos Nemuno pusės buvo matyti, kad netoli koplyčios kažkas juda, būriuojasi žmonės, todėl ir buvo paleistas sviedinys. Po šio karo Zaleskių koplyčia dar buvo su langų rėmais, čerpių stogu, bet jos niekas neremontavo. 1932 m. per Devintines kunigas V. Polonskis Vytauto gatvėje pastatė altorėlius, vedė iki kapinių procesiją, buvo meldžiamasi už mirusiuosius. Po Antrojo pasaulinio karo plėšikai atvėrė Zaleskių koplyčios rūsio duris ir ieškodami aukso išjudino Zaleskių mirusiųjų palaikus. Vėliau įėjimas į rūsį buvo užsandarintas.[5]

XX a. antroje pusėje senosios kapinės buvo išplėstos. Priešais senąsias katalikų kapines (į miestelio pusę) buvo įsikūrusios žydų kapinės (pokario metais sunaikintos) bei evangelikų liuteronų kapinės, vadintos vokiečių kapinėmis (dabar sunykusios, stovi atminimo paminklas).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. 2001 m. gegužės 18 d. Valstybinės paminklosaugos komisijos išvažiuojamasis posėdis. Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
  2. Vida Girininkienė, Povilas Krikščiūnas, Irena Seliukaitė (sudarytojai). Veliuona, serija Lietuvos valsčiai. Vilnius, Versmė, 2001 m. ISBN 978-9986-9236-5-7
  3. Zaleskių giminės genealogija
  4. Veliuonos kapinės
  5. Liutvinavičius Stasys. Veliuona. "Mintis", 1988 m.